LT EN DE PL 
Krikščionių piligrimystėPiligrimystė LietuvojeJonas Paulius II ir Lietuva
Į pirmą puslapį
Klaudijaus Driskiaus fotografija

Giesmės Jono Pauliaus II piligrimų kelio šventovėse

Jono Pauliaus II piligrimų kelio himnas

SVEIKAS DIEVO PILIGRIME, Viešpaties pasiuntiny, *
mes iš naujo esam gimę, eisim ten, kur tu eini.

Sužydėjo, suplazdėjo, Dieve, Tavo vėliava, *
savo skausmą, savo džiaugsmą Tau aukoja Lietuva.
– Sveikas Dievo piligrime...

Tavo žodis mums parodys, kur šviesa ir kur tiesa, *
kad į Kristų žmonės grįžtų, meldžiam Lietuva visa.
– Sveikas, Dievo piligrime...

(„Dievo piligrimas“, m. Dariaus Polikaičio, ž. Bernardo Brazdžionio; parašyta ir pirmą kartą atlikta Jono Pauliaus apsilankymo Lietuvoje proga)

Vilniaus arkikatedra, Šv. Kazimiero koplyčia

AUSK MARIJAI rožių giją, * mano siela nerami, *
skelbk gerumą, prakilnumą * ilgesinga širdimi.
O Mergaite, Tavo kraitis – * nekaltybė nuostabi: *
mums žavėtis ir gėrėtis * leisk per amžius Tavimi.

2 Susimąstę nešam naštą * savo nuodėmės didžios. *
Tu, šventoji, nekaltoji, * meldžiam – gelbėki iš jos!
Vargšai gimę, mes nežinom * priebėgos kaip Tu kitos: *
rojaus vartuose užtarki * vaikus tėviškės šviesios.

3 Tavo grožis mums kaip rožė, * kaip lelija nekalta. *
Tavo garbei ieškom vardo, * neištarto niekada.
Ir maldaujam, nepaliaujam * širdimi vis alkana: *
leisk išvysti karalystėj * laime spindinčią Tave.

(„Ausk Marijai rožių giją“ (Omni die dic Mariae) )

Aušros Vartai ir Šv. Teresės bažnyčia

SVEIKA, KARALIENE, ŠVIESOJ AUŠROS VARTŲ, *
sveika, gailestinga Marijos Širdie. *
Išgirsk, išklausyk mūs atodūsį kartų, *
o mūsų Gyvybe, Paguoda, Viltie.
– Maldaujam Tave, maldaujam Tave.

Tu mūsų Globėja, Tu mūsų Gynėja, *
atkreipki į mus gailestingas akis. *
Ir Jėzų, pagirtą tautų Atpirkėją, *
parodžius užbaik ištrėmimo naktis.
– Maldaujam Tave, maldaujam Tave.

Sveika, Karaliene, Švenčiausia Mergele, *
į amžių tėvynę už rankos vedi. *
Prieš Tavo gerumą mes puolam ant kelių, *
sveika, gailestinga Marija, sveika.
– Maldaujam Tave, maldaujam Tave.

Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė

GIESMĖ

Vilniaus Kalvarijos

KRYŽIAU ŠVENTAS, visų medžių * Tu tik vienas pažiba,*
neišželdins girios brandžios * Kito tokio niekada! *
Saldus medi, vinys saldžios, * Keliama saldi našta.

2 Jėzaus pergalę šlovingą, * Giesmę kryžiui įstabiam *
ir išganymą džiaugsmingą * žemėje visiems laikams *
šitas himnas iškilmingas * skelbia nuodėmės vaikams.

3 Dar tuomet, kai rojaus dangų * nutvieskė žaibai pirmi, *
kai rūsti šalna pakando * laimės pumpurą anksti, *
gint nuo piktojo žabangų * Dievas skyrė medį šį.

4 Ir žiedų žiedais pražydo * kryžiaus medis prakilnus, –*
veltui pragaro galybės * amžiais siautėjo pas mus, – *
užmezgė vaisius gyvybės * rojaus medis įstabus.

5 Pagaliau laikų pilnybė * švinta amžių glūdumoj, *
ir nauja žvaigždė, sužibus * virš Betliejaus tamsumoj, *
skelbia dievišką didybę * mažo kūdikio raudoj.

6 Verkia kūdikis tvartely, * žemėj pradeda vargus, *
vysto Motina vaikelį, * riša sąnarius gležnus, *
vykdyt savo Tėvo valios * žengia dieviškas Sūnus.

7 Bėga metai, ir subrendęs * kryžiaus sostan žengia jis, *
tik ne rankos glosto švelnios, – * kala Jėzų vinimis; *
vai priimki, medi brangus, * naštą brangią apkabink!

8 Erškėčių spygliai susmigo, * sunkiasi lašai juodi, *
mintys sielvarto apniko, * dega žaizdos ugnimi; *
ak, kokia versmė ištryško * plauti nuodėmėms žmonių!

9 (2) Kietas medi, lenk viršūnę, * pumpurais minkštais žydėk, *
skaistų Sutvėrėjo kūną * švelniai lapais glamonėk;
ir dangaus kilniausią auką * medžio širdimi apglėbk!

10 (3) Jokioj girioj neišaugs jau * kitas medis toks kilnus, *
vertas Viešpatį priglausti * ir išgelbėt mus visus...*
Tave vieną Krauju prausė * Avinėlis nuostabus.

11 (4) Tebūnie šlovė Trejybėj * Dievui amžinai vienam, –*
Tėvo ir Sūnaus galybei, * Ir Ramintojui šventam; *
Amžiais jiems garbė teaidi * žemėj ir danguj aukštam.

(„Kryžiau šventas“ (Crux fidelis), liet. vert. kun. Česlovo Kavaliausko, harm. Juozo Naujalio)

Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia

VAINIKĄ VYTAUTAS TAU PYNĖ, * Ir Roma puošė vainiku, *
– O Motin, tiek vargų patyrėm * Karų ir priespaudos laiku.

Antai padangė vėl aptemus, * O Motin, kas tave atstos? *
Buvai Valdovė mūsų žemės, * Esi dabar širdy tautos!

Užtarki kenčiančią tėvynę, * Palengvink nerimą žmonių, *
Maldų vainiką tau supynę, * Mes siunčiam iš visų kraštų.

(„Trakų Marijai“, m. Dainiaus Juozėno, ž. kun. Stasio Ylos)

Pivašiūnų šventovė

O MARIJA PIVAŠIŪNŲ, * Motina Stebuklingoji! *
Kas Jos šaukias, tas nežūna, * Ji paguodžia ir išklauso.
– Spinduliuotas veidas Tavo * vargo žemę nubučiavo.

2 Savo sostą čia iškėlei * Dzūkų žemėj tarp vargelių, *
Tavo rankos galvas glosto * Apleistųjų ir bedalių.
– Stebuklingas balsas šaukia, * Prie Marijos žmonės plaukia.

3 O Marija Pivašiūnų, * Nusidėjėlių gynėja, *
Vesk į dangų, būk pas Sūnų, * Teismo dieną užtarėja.
– Ten per amžius Ją regėsim * Ir kaip motiną mylėsim.

(„Pivašiūnų Marijai“, m. Jono Stelenio, ž. kun. Alfonso Šato)

Marijampolės bazilika

PALAIMINTAS JURGI, BAŽNYČIOS VADOVE,
Kilnus arkivyskupe mūsų šalies,
Palaiminki žmones savosios Tėvynės,
Globa Visagalio tegul juos lydės.

Dėl Kristaus Bažnyčios gerovės, vienybės
Aukojai gyvybę ir patį save,
Šventumo, kantrybės, aukos kasdieninės
Spindėjai visiems Tu šviesa nuostabia.

Mokėjai dėl Kristaus kentėti, atleisti,
O blogį įveikti didžiu gerumu,
Padėjai Tu sielų žiedams išsiskleisti,
Kad siektų kilnumo, tyrų aukštumų.

Dabar Tavo meilė kaip tekanti upė
Tegul išsilieja ant žemės gimtos,
Šnarės Tavo vardą sraunioji Šešupė,
Visur jį Lietuviai maldoj pakartos.

(m. L. Kisieliausko)

PALAIMINTAS JURGI, GARBE APSISUPĘS,
Pažvelk į Tėvynę iš aukšto dangaus!
Palaimink pakrantes gimtosios Šešupės,
Uždek meile širdį kiekvieno žmogaus!

Dėl Dievo, Bažnyčios, brangiosios Tėvynės
Aukojai gyvybę ir patį save.
Giedrumo, kantrybės, aukos kasdieninės
Spindėjai šviesa – palaiminga, žavia.

Mokėjai dėl Kristaus mylėti, atleisti
Ir blogį įveikti didžiu gerumu...
Padėjai Tu sielų žiedams išsiskleisti,
Kad siektų kilnumo, tyrų aukštumų.

Palaimintas džiūgauk, Mariją mylėjęs,
Kilnus Arkivyskupe, Josios sūnau!
Būk šiandien Marijos vaikų Užtarėjas,
Kurie per Ją Jėzui džiaugsmingai tarnaus!

Dabar – Tavo meilė kaip tekanti upė
Tegu išsilieja ant žemės gimtos!
Šnarės Tavo vardą sraunioji Šešupė,
Visur jį lietuvai per amžius kartos...

Išgirsk mūsų giesmę, iš meilės nupintą,
Palaimintas Jurgi, sūnau Lietuvos!
Tegu mūsų žemė, Tiesos atgaivinta,
Tau užtariant gerąją kovą kovos!

(„Išgirsk mūsų giesmę“, ž. Lakrimos, giesmė sukurta pasitinkant Jurgio Matulaičio paskelbimo Palaimintuoju šventę 1987 m.)

Kauno arkikatedra

STOVI MOTINA skausminga, * į Sūnaus kančias siaubingas * žvelgia verkiančiom akim.
2 Aimaną nuo kryžiaus girdi, * baisus skausmas varsto širdį * kalavijo ašmenim.
3 Kiek tai kenčia išrinktoji * Jėzaus Motina mieloji, * jam kovojant su mirtim.
4 Siaubas, širdgėla ir baimė * atėmė Marijai laimę, * Sūnų jai atimdami.
5 Koks žmogus nesudrebėtų, * koks akmuo nesuminkštėtų * nuo šios Motinos skausmų?!
6 Kas galėtų neliūdėti * ir į ją ramiai žiūrėti, * kai ji kenčia su Sūnum?
7 Už visos žmonijos kaltę * leido Sūnų ji prikalti * ir atidavė kančioms.
8 Matė mielą savo Sūnų, * kenčiantį dvasia ir kūnu, * mirštantį už mus visus.
9 Meilės Motina, Mergele, * duok pajusti skausmo galią, * kad liūdėčiau su Tavim.
10 Kad širdis manoji degtų, * kad nuo šiol vien Dievui plaktų, * kad mylėčiau vien tik jį.
11 Kristaus Motina šventoji, * spausk giliai širdin manojon * Nukryžiuotojo žaizdas.
12 Tu neduok praeit pro šalį, * jo Širdies skausmų bent dalį * leisk iškęsti už kaltes.
13 Leisk prie kryžiaus apsistoti, * su Tavim drauge raudoti, * likti su Tavim kartu.
14 Aš po kryžiumi norėčiau * su Tavim drauge stovėti, * lieti ašaras gailias
15 O skaisčiausioji Mergele, * Tavo meilės karčią dalią * leisk apverkti graudžiai man.
16 Leisk suprasti Kristaus mirtį, * leiski kančią jo patirti * ir pajusti jo žaizdas.
17 Žaizdos jo tegu kankina, * kryžius jo teapsvaigina, * tealpstu drauge su juo!
18 Teismo dieną gink, Marija, * nuo liepsnų, kurios praryja * sielas nuodėmės vergų!
19 Kristau, kai kelionę baigsiu, * palmę pergalės įteiksi * man dėl Motinos maldų.
20 Dėl Tavų kančių baisiųjų, * josios ašarų karčiųjų * leisk gyventi amžinai.

(„Stovi Motina“ (Stabat Mater), liet. vert. kun. Česlovo Kavaliausko)

O MOTINA SOPULINGA, * Būk dėl manęs gailestinga. *
Turėdama širdy peilį, * Kalto žmogaus pasigaili.

O Motina sopulinga, * Būki Tu mums gailestinga, *
Sūnaus sopulius duok jausti, * Širdį į žaizdas Jo glausti.

(„O Motina sopulinga“, liaudies giesmė)

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia

LAIMINK, DIEVE, MUS VISUS: * mažus, jaunus ir senus, *
nuo klaidų, pavojų gink, * o paklydusius grąžink!

Laimink, Dieve, mūs namus, * šeimų židinių vargus. *
Teliepsnoja jie skaisčiau * ir didėja meilė Tau.

Laimink, Dieve, mūs vaikus, * ir įžiebk į jų protus, *
savo šviesą iš tenai, * kur esi Tu amžinai…

Laimink, Dieve, kunigus, * Tavo aukai pašauktus, *
kad per ją mes širdimi, * aukštyn kiltume visi.

Laimink, Dieve, vyskupą(us), * kardinolą(us), vienuolius. *
Te veikla jų tautoje * spinduliuoja doroje.

Laimink, Dieve, ministrus, * prezidentą, kariškius, *
kad jų darbu Lietuva * taptų klestinti, tvirta!

(„Laimink, Dieve“, ž. ir m. Pranciškaus Beinario)

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

O GRAŽIOJI MOTINA, šiandien * mes savo meilę duodame Tau. * Trokštam Tavo švelniąją globą * mus glamonėjant jausti dažniau.

Motin Meilės Amžinos, * šiandien prašome globos: * mūsų žingsniams žiburys * būk anksčiau, nei jie suklys. – O gražioji...

Karaliene angelų, * tylų šnabždesį maldų * Tu išgirsk ir ranką tiesk, * širdis prie savęs pakviesk! – O gražioji...

O Mergele Motina, * Rože, paslapčių pilna! * Klonių Lelija skaisti, * sveikinam Tave visi! – O gražioji...

Tau patiks gėlių žiedai * ir garbės giesmių aidai, * kai maldos sparnai juos neš * į Tavąsias buveines! – O gražioji...

Bėga dienos, skuba vis, * greit ateis mirties naktis. * Būk tvirtybės bokštas mums – * nieks ramybės nesudrums. – O gražioji...

Šiluvos šventovė

SKAISČIOJI MERGELE GARSIOS ŠILUVOS, * Nušvietus padangę visos Lietuvos.
Mus ginki, globok, maldaujam visi, * Tu Motina Jėzaus ir mūsų esi.

Baisus klaidų tvanas štai siaučia aplink. * Marija Mergele, Tu mus atsimink. *
Tu meilės malone nuženk iš dangaus, * Atnaujinki širdį kiekvieno žmogaus. – Skaisčioji Mergele...

Tu Nemuno kraštą ir mus pamilai, * Nors tikrąjį Dievą pažinom vėlai. *
Tegu Tavo meilė mus visad lydės * Ir kelią į dangų atrasti padės. – Skaisčioji Mergele...

Ten Dangiškas Tėvas mūs laukia švelnus * Ir Motiną davęs mums Dievo Sūnus,
* Ir meilės liepsnojanti Dievo Dvasia, * Teskamba Jiems meilės giesmė širdyse! – Skaisčioji Mergele...

(„Šiluvos Marijai“, ž. Lacrimos, m. Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės)

SVEIKA, MERGELE, ŠILUVOS MARIJA! * Garsi stebuklais Lietuvos šalyje! *
Tu mūsų džiaugsmas ir viltis, * Tu mūsų meilė ir širdis!

Prie stebuklingo paveikslo Šiluvos * Siunti Tu meiliai, Motin, savo globos. *
Ak, kiek tai kartų Tu teikeis * Gelbėti mus sunkiais laikais!

Kad kitą kartą mūsų žemėj šventoj * Klaidų pridygo lyg kūkalių dirvoj, *
Tada teikeisi ženklą duot, * Dievo namus liepei vaduot.

Beganant bandą piemenėliams mažiems, * Tu apsireiškei ant akmens seno jiems, *
Ant rankų Sūnų laikanti, * Ašaras graudžias liejanti.

Stebuklai Tavo griovė paklydimus, * Ir kraštas mūsų Tau vėl statė namus, *
Suskambo bokštuose varpai: * „Garbė, garbė Tau amžinai!“

Žiebk Dievo meilę, kur nebijo mirties, * Atsiųsk mūs tautai amžinosios ugnies; *
Jos stebuklingoji šviesa * Bus mums lyg saulė amžina.

Paguodos ranką mūs artojams ištiesk, * Šviesa teisybės visą kraštą nušviesk; *
Nuvesk į dangų mus visus, * Tavosios Lietuvos vaikus!

(liaudies giesmė)

Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas

GIESMĖ

Šiaulių katedra

GIESMĖ

Kryžių kalnas

KUR AUGAI TU, šventasis kryžiaus medi? * Ar supos paukščiai tavo šakose?.. *
Kokius vaisius žiedai tavieji vedė? * Kas tave pavertė našta baisia?..

2 Saldus ir šventas amžiais tu kalbėsi, * pražydęs Jėzaus dievišku krauju, *
pavargusi širdis čia ras pavėsį, * čia pasisems kovoms jėgų naujų.

3 Imu ir aš su Jėzum savo kryžių, * kurį man davė Viešpaties ranka, *
kasdien jį kantriai nešti pasiryšiu, * ant jo kasdien aukosiuos kaip auka...

4 O, būk pasveikintas, šventasis Kryžiau, * vienintele gyvenimo viltie! *
Kentėt prie Jėzaus kojų pasiryžau, * čia jis man ranką pervertą išties...

5 Visa viltis, palaima ir ramybė * iš Jėzaus kryžiaus trykšta mums visiems. * |
O kryžiau, kryžiau! Tu mana stiprybė! * Ir niekas tavo turtų neišsems!

6 Glaudžiu tave, kai ašaros man byra, * kai širdį plėšo skausmo vanagai... *
Tavy randu paguodos srovę tyrą, * kurios ieškojau klysdamas ilgai...

(„Kur augai tu“, ž. Lacrimos)

Žemaičių Kalvarijos šventovė

KARALIENE MALONINGA, * KALVARIJOJ STEBUKLINGA, * išgirski tu mus prašančius, * malonių tavo trokštančius.

2 Guodi visus ir globoji, * malone šelpt nenustoji; * globoki mus, vargšus vaikus, * tavim taip pasitikinčius.

3 Kas tik tave čia maldavo, * išmeldė malonių tavo. * Išgelbėjai tu visados * kiekvieną, spaudžiamą bėdos.

4 Tavo malone ligoti * yr nuo ligų išvaduoti; * šlubi, raiši, kurti, akli * pagalba tavo stebisi.

5 Būk visada Žemaitijoj * tarsi savoj viešpatijoj. * Globok, padėk čia tu visiems * kaip savo kūdikiams tikriems.

6 Veski tieson klystančiuosius, * meilėj laikyk tikinčiuosius; * padėki nugalėt vaidus, * klaidas ir nesutikimus.

7 Gink mus nuo velnio žabangų, * permaldauk tu Jėzų brangų. * Naikink visas kaltes piktas, * padėki mesti jų vietas.

8 Pragaro dvasių piktybę * tolinki savo galybe. * Tu daugel mums padėt gali, * nes Jėzaus Motina esi.

9 Atvaizde šiam stebuklingam * šlovint tave leisk garbingą. * Tavęs kas šaukias bėdoje, * visus laikyki širdyje.

10 Mums išprašyk atleidimą * visų mūs nusidėjimą. * Padėki nenustot vilties * regėti Dievą po mirties.

DANGAUS KARALIAUS MOTINA ŠVENČIAUSIA, * iš kūrinijos tu pati skaisčiausia! *
Imk garbę, šlovę iš žmonių kaltųjų, * tau paklusniųjų.

2 Tu mūsų kraštą visada mylėjai, * jį savo garbei skirti panorėjai: *
garsingą vietą padarei šventove * jau nuo senovės.

3 Esi laiminga, žeme Kalvarijos, * kuriai apreikšta sopuliai Marijos *
ir Jėzaus kančios prie kelių ir vietų, * kraujas kur lieta.

4 Tegul Žemaičių žemė giesmes gieda, * tegul iš džiaugsmo ašaros jai rieda: *
globa Marijos ją kas dieną lydi – * meilė jos didi.

5 Tegul šventojoj žemėj džiaugsmas skamba, * nes čia kiekvienas sau malonių randa *
garsiam stebuklais atvaizde Marijos, * rojaus lelijos.

6 Visi sužino, kas tik čia atvyksta, * kiek daug stebuklų nuostabių įvyksta, *
kiek čia visokių kenčiančių, ligonių * gauną malonę.

7 Užtark, Marija, mus pas savo Sūnų – * mylėti trokštam Jį dvasia ir kūnu; *
padėk mums kalčių atleidimą gauti * ir Jam tarnauti.

8 Mums leisk pagerbti tavo vardą brangų. * Jis mus tesaugo nuo visų žabangų – *
nuo bado, maro ir karų baisiųjų, * metų piktųjų.

9 Gyviesiems žemėj išprašyk sveikatą, * o mirusiesiems – rojaus laimės vietą; *
tegul nė vienas amžinai nežūna, * kas tik čia būna.

10 Tegul kiekvienas gauna, ko tik prašo, * te tavo meilė jam malonę neša; *
tegul sugrįžta visi suraminti * ir atgaivinti.

11 Te tavo vardą, jo didingą šlovę * plačiai paskelbia šitoji šventovė. *
Tegul per amžius giesmės čia netilsta, * balsas neilsta.

(giesmės pirmą kartą paskelbtos 1681 m., Jurgio Kasakauskio maldaknygėje)

aukštyn