Piligrimo ABC
Kad kelionė į šventąją vietą taptų piligrimyste – religiniu įvykiu, bendruomenine patirtimi ir krikščioniškuoju liudijimu:
- jai reikia dvasinio rengimosi. Būsimasis piligrimas dalyvauja religinio pasirengimo programose, meldžiasi asmeniškai.
- išankstinis istorinis, kultūrinis bei fizinis pasirengimas taip pat padeda kelyje pagrindinį dėmesį skirti dvasios kelionei;
- dalyvavimas pasirengimo programose pradeda burti piligrimų bendruomenę.
Piligrimystė yra religinis įvykis:
- tai rekolekcijos, išgyvenamos kelyje, todėl labai svarbi malda, būtinos tylos ir atsitraukimo į vienumą akimirkos;
- piligrimystė atliekama maldos ir atgailos dvasia;
- piligrimas trokšta išgyventi bendrystę su Dievu, pagilinti savo krikščioniškąjį gyvenimą;
- piligrimystės tikslas yra asmeninis atsivertimas trokštant angažuotis Bažnyčios gyvenime.
Piligrimystė yra bendruomeninis įvykis:
- ji kuria krikščionių bendruomenę, gaivinamą nuoširdžia meile;
- ypatinga meilės mokykla yra nuovargio momentai, sunkumai;
- kiekvienas grupėje rūpinasi gera tarpusavio santykių atmosfera;
- piligrimas atsižvelgia į kitų, ypač silpnesnių ir vyresnių asmenų poreikius;
- laikomasi kelionės vadovų nurodymų.
Piligrimystė yra krikščioniškas liudijimas:
- piligrimas dalyvauja dvasinėje kelionės programoje: Mišiose, bendroje maldoje, konferencijose, jungiasi į giedojimą;
- piligrimystė dėl religinio pobūdžio ir atgailos dvasios reikalauja atitinkamos kuklios, neekstravagantiškos aprangos, vengiant apsinuoginimo;
- su piligrimystės dvasia nesuderinamas alkoholinių gėrimų vartojimas ir rūkymas;
- piligrimas laikosi kelio eismo taisyklių, vietinės administracijos nurodymų (pvz. draudimo maudytis, kurti laužus ir t. t.). Piligrimas laikosi švaros ir nešiukšlina.
- pakeliui per kitus žmones gauname daugybę Dievo dovanų, jos visos labai gerbtinos. Dėkingumas geradariams, pagarba kiekvienam sutiktam kelyje yra piligrimo elgsenos bruožas.
Piligrimystė reikalauja ir fizinės ištvermės. Visi nepatogumai, nuovargis, sunkumai išgyvenami atgailos dvasia.
