Artėjant Jono Pauliaus II apaštališkojo apsilankymo Lietuvoje 15-osioms metinėms ir svarstant, kaip paminėti jas ir Dievo tarno popiežiaus atminimą, Lietuvos vyskupai pasiūlė garsiausias ir su šiuo popiežiumi susijusias Lietuvos šventoves sujungti į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. 2007 m. rugpjūčio 8 d. Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą, į kurią įtraukta 14 žymių maldos vietų, patvirtino Lietuvos Vyriausybė.
Popiežius Jonas Paulius II apsilankydamas Lietuvoje 1993 m. nurodė svarbių gairių Katalikų Bažnyčios Lietuvoje ir lietuvių tautos gyvenimui. Savo homilijose bei kalbose Šventasis Tėvas ką tik iš totalitarizmo jungo išsivadavusiai tautai aikštėn iškėlė dvasinio atgimimo ištakas, pamatus, ant kurių statydintinas laisvas gyvenimas. Jono Pauliaus II piligrimų keliu norima priminti jo tuo metu akcentuotus visuotinius tikro ir pilnatviško gyvenimo pagrindus – Kristų, Kryžių, Šventąją Dvasią, tikėjimu, viltimi ir meile grįsto gyvenimo pavyzdį – Mariją. Todėl į jo vardo piligrimų kelią įtrauktos ne tik šventovės, kurias jis aplankė Lietuvoje, bet ir kitos jo dėmesio sulaukusios bei savo pamaldumo tradicija garsios vietos.
Vilniuje maldininkai, sekdami Jono Pauliaus II pėdomis, gali apsilankyti Vilniaus arkikatedroje bei joje esančioje Šv. Kazimiero koplyčioje, kurioje ilsisi Lietuvos globėjo šv. Kazimiero palaikai.
Aušros Vartų koplyčioje piligrimai gali pasimelsti prie visame pasaulyje garsaus Aušros Vartų Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo, Dievo Gailestingumo šventovėje – prie gailestingojo Jėzaus atvaizdo, kuris buvo nutapytas pagal sesers Faustinos pasakojimą.
Popiežiaus Lietuvoje plėtotą Kryžiaus temą puikiai atitinka Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelias.
Trakuose maldininkai atras seniausia pamaldumo tradicija garsėjantį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, glaudžiai siejamą su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pastangomis atvesti Lietuvą į krikščioniškų tautų šeimą.
Pivašiūnuose maldininkus traukia malonėmis garsėjantis Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis vainikuotas Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas.
Marijampolės bazilikoje maldai suklumpama prie Jono Pauliaus II palaimintuoju paskelbto arkivyskupo Jurgio Matulaičio palaikų.
Kaune virš miesto dangun besistiebianti Kristaus Prisikėlimo šventovė savo istorija atspindi lietuvių tautos XX a. nueitą kelią ir tartum žymi Jono Pauliaus II jai linkėtą dvasinį atgimimą.
Kauno arkikatedroje, kurioje popiežius lankėsi privačiai pasimelsti, maldininko dėmesį turėtų patraukti malonėmis garsėjantis Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas.
Dvasiškai atgimstantis ir šv. Kazimiero seserų prižiūrimas buvęs kamaldulių vienuolynas Pažaislyje neabejotinai sužavės savo nepakartojama architektūra bei meno kūriniais, maldai įkvėps sena pamaldumo tradicija garsėjantis Gražiosios Meilės Motinos paveikslas.
Pertvarkytas Šiluvos sakralinis ansamblis dėmesį kreipia į 1608 m. čia pasirodžiusios Švč. Mergelės Marijos perduotą kristologinę žinią „čia buvo garbinamas mano Sūnus...“. Šiluvoje maldininkai gali pasimelsti Apsireiškimo koplyčioje, taip pat Bazilikoje prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo.
Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis išsiskiria vienuolyno Kryžiaus kelio stotimis ir Kristaus, arba Šventųjų, laiptų koplyčia, pastatyta pagal Romos Laterano rūmų koplyčios pavyzdį.
Nuo Šiaulių katedros dažnai prasideda piligriminiai žygiai į Jono Pauliaus II visame pasaulyje išgarsintą Kryžių kalną, kviečiantį įsimąstyti į čia Šventojo Tėvo pasakytus žodžius apie Kryžiaus slėpinį.
Žemaičių Kalvarija traukia ilga ir autentiška Kryžiaus kelio tradicija, malonėmis garsėjančiu Švč. Mergelės Marijos Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės paveikslu, Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais.
