Šiandieniai laikai
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atgijo piligrimysčių tradicijos. Naujų paskatų suteikė Didysis 2000-ųjų jubiliejus, garsių Lietuvos šventovių jubiliejai, žinomų Marijos paveikslų vainikavimas.
Jau paskutiniais sovietmečio metais grupelei lietuvių piligrimų pavyko nukakti į Taizé kaimelį Prancūzijoje, visame pasaulyje garsų ekumeninės pasitikėjimo piligrimystės centrą. Tai buvo Lietuvos įsitraukimo į pasitikėjimo piligrimystę pradžia. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais daugybė įvairaus amžiaus žmonių, ypač jaunimo, iš Lietuvos keliauja į Taizé ar Europos jaunimo naujametinius susitikimus, rengiamus vis kitame Europos mieste.
Rengiantis Didžiajam krikščionybės jubiliejui ir jubiliejiniais 2000 metais atgaivintos primirštos ir kurtos naujos piligriminės tradicijos. Tačiau tais metais svarbiausia buvo jubiliejinė piligrimystė, vidinės dvasinės kelionės pas Dievą regima išraiška. Daugybė maldininkų keliavo į Romą ir Šventąją Žemę – pagrindinius jubiliejinės piligrimystės centrus. 2000 m. kovo 1–4 d. Romoje švęsti „lietuvių jubiliejai“. Jų metu piligrimai iš Lietuvos šventė šv. Mišias didžiosiose Romos bazilikose, lankė svarbiausias su krikščionybe susijusias miesto vietas, kelionės pabaigoje dalyvavo iškilmingose šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje, susitiko su popiežiumi, paminėjo Šv. Kazimiero iškilmę. 2000 m. lapkričio 6–13 d. vyko lietuvių piligrimystė į Šventąją Žemę. Maldininkai aplankė Betliejų, Nazaretą, Jeruzalę ir kitas Viešpaties gyvenimą menančias vietas. Negalintys keliauti į Romą maldininkai Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, dažniausiai atlikdavo piligriminę kelionę į savo vyskupijos Katedrą arba kitą vyskupo nurodytą šventovę, kurioje, įvykdę atlaidams gauti būtinas sąlygas, galėjo gauti jubiliejinius atlaidus. Didžiojo krikščionybės jubiliejaus metais Lietuvoje po daugelio metų pirmąkart vyko daug didelių Bažnyčios organizuotų renginių, pvz., Lietuvos II Eucharistinis kongresas, Jaunimo dienos, subūrusių minias piligrimų.
Atgavus Nepriklausomybę ir nelikus sovietų valdžios primestų suvaržymų, atgaivintos didžiosios tradicinės liturginės procesijos miestų gatvėmis, pvz., Didžiojo penktadienio, Devintinių, sutraukiančios kasmet vis didesnį būrį tikinčiųjų. Radosi naujų procesijų ir maldingų eisenų, o senosios įgavo šiuolaikiškų bruožų. Dievo Gailestingumo sekmadienio piligrimų procesija tapo ekumenine, joje kartu su katalikais eina liuteronai, ortodoksai, dvasininkai bei pasauliečiai. Atgaivinta ir seniausia žinoma piligrimystė Lietuvoje – kelionės iš Vilniaus į Trakus prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo.
Susibūrusios piligrimų grupelės rengia ilgas ir daug dvasinės bei fizinės ištvermės reikalaujančias atgailos piligrimystes. Plačiai žinomos piligriminės kelionės pėsčiomis į Romą, taip pat į Šventąją Žemę nešant apie 60 kilogramų sveriantį kryžių, jau tradicinėmis tapo atgailos piligrimystės pėsčiomis aplink Lietuvą, taip pat lankant svarbiausias Marijos šventoves Lietuvoje. Jų metu piligrimai nešdami kryžių nukeliauja šimtus kilometrų, kasdien švenčia šv. Mišias, kasdienes savo reikmes paveda Dievui ir pasitiki sutinkamų žmonių gailestingumu bei dosnumu.
Bene svarbiausia su šventųjų relikvijų lankymu susijusi vieta – Vilniaus arkikatedra. Jos koplyčioje ilsisi kol kas vienintelio lietuvių šventojo karalaičio Kazimiero (1458–1484) palaikai. Prie karalaičio karsto pasimelsti ir švęsti šv. Mišių renkasi piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir atvykę iš kitų kraštų. Juolab kad jau nuo XVI a. Kazimiero kapas garsėja kaip malonių gavimo vieta. Kasmet kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero šventės dieną, vidurdienį Vilniaus arkikatedroje šv. Kazimiero garbei aukojamos šv. Mišios šeimoms. Vakare Arkikatedroje šventąjį Lietuvos ir jaunimo globėją pagerbia jaunimas.
Garsėja ir piligrimystės prie palaimintojo Jurgio Matulaičio (1871–1927) karsto Marijampolės bazilikos koplyčioje. Palaimintasis Jurgis gerai žinomas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos piligrimams. Daug jų atvyksta į kasmet liepos mėnesį Marijampolėje iškilmingai švenčiamą pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos minėjimą. Taip pat įsitvirtina tradicija rinktis kiekvieno mėnesio 12 dieną švęsti Palaimintojo Jurgio Matulaičio dienos, melsti palaimintojo arkivyskupo užtarimo.
Į Vilnių atvyksta daugybė piligrimų, sušauktų Dievo Gailestingumo žinios, perduotos Vilniuje per kuklią vienuolę šv. Faustiną, kurią kanonizavo didis Dievo Gailestingumo žinios nešėjas – popiežius Jonas Paulius II. Ses. Faustinai regėjimuose pasirodęs Jėzus ragino: „Pasitikėkite manimi, nes aš esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu.“ Išganytojo nurodymu pagal šv. Faustinos regėjimus nutapytas ir veikiai malonėmis pagarsėjęs Gailestingojo Jėzaus paveikslas, saugomas Dievo Gailestingumo šventovėje, traukia tūkstančius piligrimų, sykiu maldininkai lanko namelį, kuriame gyveno šventoji, ir su ses. Faustinos globėjo pal. kun. Mykolo Sopočkos atminimu susijusias vietas. Nuo šv. Velykų iki Atvelykio rengiama Dievo Gailestingumo savaitė, o antrosios Velykų dienos vakare piligrimai dalyvauja ekumeninėje Šviesos kelio procesijoje, sujungiančioje Gailestingumo Motinos šventovę – Aušros Vartus su Dievo Gailestingumo šventove.
Būrius piligrimų į maldos budėjimus sutraukė po visas Lietuvos vyskupijas 2007 metų gegužę–birželį keliavusios Gailestingosios Meilės apaštalės šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos. Tai gana neįprasta piligrimystė, nes paprastai maldininkai keliauja pasimelsti prie šventųjų relikvijų. Tačiau, vykdant šv. Teresės, kuri, beje, yra ir misijų globėja, troškimą skelbti Evangeliją visoje žemėje, jos relikvijos keliauja po pasaulį, kad būtų pasiekiamos ir negalintiems toli keliauti piligrimams.
Rengiantis Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui ir jį švenčiant 2008 m. rugsėjį Šiluva tapo ypatingu visos Lietuvos, išeivijos ir kitų kraštų piligrimų traukos centru. Vien jubiliejaus dienomis joje lankėsi apie 150 tūkst. maldininkų. Piligrimų kelias sujungė Šiluvą su kita itin garsia Marijos šventove – Lurdu Prancūzijoje, – tais pačiais metais kaip ir Šiluva šventusia 150 m. jubiliejų. Iš Šiluvos į Lietuvių piligrimų dienas Lurde keliavo didelė grupė lietuvių, dalis jų pėsčiomis per tris mėnesius grįžo į Šiluvą prasidedant jubiliejaus šventimui. Popiežiui Benediktui XVI, rugsėjo pradžioje kaip piligrimui lankiusiam Lurdą, Šiluvos jubiliejuje atstovavo jo pasiuntinys kardinolas Joachimas Meisneris.
