MIELAS PILIGRIME,
Gerai pamenu 1978 metus, kai kardinolas Karolis Wojtyła buvo išrinktas popiežiumi ir paskelbė, kad pusė jo širdies yra Lietuvoje ir kad nuo dabar būsiąs „tylos“ Bažnyčios balsas. Iki tolei buvome ne tik tylos Bažnyčia, bet ir tylos šalis – Lietuva, apie kurios likimą ir bėdas pasaulis beveik nekalbėjo. Anuomet garsiai ištartas Popiežiaus žodis tarsi atvertė naują kovos už laisvę puslapį ir drąsino nesusitaikiusius su vergiška Bažnyčios ir Tėvynės padėtimi. Po mėnesio Lietuvos kunigai įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir atvirai pradėjo ginti dėl tikėjimo ir gyvenimo pagal sąžinę diskriminuojamus žmones.
Jonas Paulius II nepraleido progos kalbėti apie sovietų sistemos pavergtus žmones, o Lietuvai rodė išskirtinį dėmesį. Jo kelionę į Lietuvą imta planuoti dar tuomet, kai sovietų tankai stovėjo mūsų žemėje. Jis gerai suprato, kaip anuometinei Lietuvai reikėjo Visuotinės Bažnyčios paramos. Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas, jo malda svarbiausiose mūsų šventovėse – Aušros Vartuose, Šiluvoje ir Kryžių kalne, jo aukojamos Mišios, dalyvaujant šimtatūkstantinėms minioms, ir padrąsinantys žodžiai daugelį įkvėpė atsitiesti ir kurti naują Lietuvą.
Lietuvos žmonės visada bus dėkingi šiam didžiam Visuotinės Bažnyčios Ganytojui. Labai ryškus šio dėkingumo ženklas – Jono Pauliaus II piligrimų kelias, ilgainiui sujungsiantis visas pagrindines Lietuvos šventoves. Jam įkurti Lietuvos vyskupai gavo Vyriausybės pritarimą ir paramą. Vyriausybės ir vyskupijų atstovų bendros komisijos sėkmingo darbo vaisiai jau tampa akivaizdūs. Tai pamatėme švęsdami Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų. Vis gausesnius piligrimų būrius iš įvairiausių šalių gražėjančios Lietuvos šventovės pasitinka svetingiau ir kviečia vėl čia sugrįžti.
Vienas iš tų Bažnyčios ir Vyriausybės bendradarbiavimo vaisių yra ir ši svetainė, ir Piligrimų kelio vadovas, tiek lietuviams, tiek iš svetur atvykstantiems pristatantys tas brangias ir šventas vietas, kurios yra neatskiriamos nuo mūsų krikščioniškosios ir tautinės tapatybės. Prie Piligrimų kelio svetainės ir vadovo sukūrimo įvairiopai prisidėjo labai daug žmonių, jiems tenka didžiausia pagarba ir dėkingumas.
Linkiu, kad kiekvienas, kuris ketina kaip Dievo piligrimas prisiliesti prie šimtmečiais mūsų tėvų ir protėvių tikėjimą gaivinusių vietų, paimtų į rankas Vadovą, panaršytų šią svetainę ir apsispręstų maldingai kelionei į vieną, kitą ar visas čia pristatytas šventoves. Tegyja jose mūsų viltis, teauga meilė ir tebręsta tikėjimas. Testiprėja Evangelijos skelbimas ir krikščioniško gyvenimo liudijimas, kad „statytume savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos“. To iš visos širdies su ašaromis akyse mums ir ateinančioms kartoms meldė Jonas Paulius II.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
