Rugpjūčio 14-22 dienomis Krekenavoje vyko Žolinės atlaidai.
Sekmadienį, rugpjūčio 15 dieną, Sumos šv. mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Tur būt, dėl užsitęsusių ir Lietuvoje neįprastų karščių pamaldose dalyvavo kiek mažiau maldininkų, nei įprasta matyti Krekenavos Žolinėje, ar ypač Jubiliejiniuose pernai metų atlaiduose. Pamokslą, dėkodamas nepabūgusiems karščių tikintiesiems vyskupas Jonas Kauneckas kalbėjo apie keturias rožinio revoliucijas; rožinio, kuris yra galingesnis už ginklus.
Tai 1 ) Austrijos išvadavimas, 2 ) TSRS sugriuvimas, 3 ir 4) Filipinų pirmasis ir antrasis išvadavimas.
Sumoje giedojo Aušros Vartų choras, vadovaujamas s. Reginos Antanavičiūtės. Pamokslininkas priminė, kad Austrija turėjo likti socializmo glėbyje. Bet štai Austrijoje 1947 metais buvo įsteigta tarptautinė organizacija, taip vadinama mėlynoji armija, ištikima Fatimos Marijos priesakams. 10 % austrų (700 tūkstančių) ėmė kasdien kalbėti rožinį. Ir staiga, nei iš šio, nei iš to, SSSR 1955m. gegužės 13d. (Fatimos dieną!) išvedė Raudonąją armiją iš Austrijos. Austrija liko laisva! Garsusis stigmatizuotasis tėvas Pijus (dabar šventasis) 1968 metais pareiškė, kad Rusija atsivers, liausis persekiojusi tikėjimą, kai Mėlynosios armijos narių bus tiek, kiek komunistų pasaulyje. Filipinų žmonės daug ko gali pamokyti pasaulį.
Ganytojas priminė Filipinų 1986 vasario ir 1996 metų Rožinio revoliucijas. Pirmuoju atveju, milijonai su rožančiais rankose susirinko prieš karinį Marko režimą. Išsklaidyti minioms Markosas pasiuntė kariuomenę ir tankus. Žmonės nesitraukė. Galima buvo stebėti sukrečiančius vaizdus. Daug kareivių lipo iš tankų ir prisijungdavo prie bendros rožinio maldos. Vasario 25-ąją diktatorius Marko kapituliuoja. Tauta išsirenka 1983 metais nužudyto opozicijos lyderio Akino dukrą Korason Akino. Gi, 1996 metais, populizmu sužavėjęs, prezidentu išrenkamas kino artistas Josefas Estrada. Suklesti korupcija, tauta stumiama į laukinį kapitalizmą, o žmonės į vargą ir neteisybes. Kardinolas Chainė Sin 2001 m. sukviečia tautą maldai, kol prezidentas bus nuverstas. Po poros dienų susirinko keli milijonai. Tų dienų liudininkas Fidelis Stoeckl, laikraštyje „Tagespost“ rašo: Su pasauliečiais meldėsi kunigai ir vienuolės. Aplinkui skraidė kariniai malūnsparniai... Po kelių maldos dienų kariuomenės vadas ir generolai pereina į maldininkų pusę: ... Džiaugsmas buvo begalinis... Savo ganytojiniame laiške kardinolas rašė: „Kaip galėjo nugalėti abi taikios revoliucijos? (...) Galingesnė už ginklus yra pasitikinčiųjų malda (...) Rožinis galingesnis už ginklus. Tikrasis ateities planavimas — malda ir pasninkas“.
Kaip reikėtų tai įsidėmėti mums lietuviams!- sakė vyskupas. Su Dievo pagalba atgavę laisvę, užmiršome Dievą. Bažnyčios pustuštės, malda šeimoje tokia reta. Pasitikime tik savo jėgomis. Ir stebimės — gyvenimo sąlygos vis sudėtingesnės, neteisingumo, smurto, korupcijos vis daugiau (...) Trokšdami dvasinių, moralinių, materialinių permainų, negalime užmiršti pagrindinio permainų ginklo — maldos,- sakė Ganytojas.
Krekenavos atlaidų aštuodienio apžvalga
Pirmadienis buvo kunigų ir pašvęstojo gyvenimo diena. Mišioms vadovavo vyskupai Jonas Kauneckas ir Juozas Tunaitis. Mišių įžangoje Panevėžio vyskupas pasidžiaugė, kad iš keturių Panevėžio vyskupijos kandidatų buvo priimti du kandidatai. Dėkojo žmonėms, įsipareigojusiems melstis už pasirinktus kunigus. Mišiose giedojo Pasvalio choras, vadovaujamas maestro Jono Poškos.
Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis pamoksle pasidžiaugė Panevėžio vyskupija, kuri XX a. Lietuvai yra davusi 13 vyskupų ir išugdžiusi daug garsių kunigų. “Vienas iškiliausių – tai Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas,- sakė pamokslininkas. Tai ir kun. Sušinskas, atetininkų dvasios vadas, ir kun. Vaičionis, poetas ir muzikas. Ir daugelis kitų.
Ir linkėjo, kad Marija taptų kaip Bažnyčios, taip ir kunigų Motina, nes per ją mes ateiname prie tikėjimo, prie Kristaus. Šv. Raštas sako: “Kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”. Kur buvo Marijos širdis? – klausė vyskupas. Ten, kur Kristus. O kur Kristus? Danguje. Marija vienintelė po Kristaus sulaukė Prisikėlimo. Mes nelabai galėtume vartoti Marijai terminą “mirė”. Šv. Raštas net Lozoriaus atveju taiko terminą “užmigo”…
…Marija ir šiandien nepalieka mūsų. Tai rodo gausūs jos apsireiškimai. Tai liudija Liurdas, Fatima. Marija Fatimos apsireiškime sakė, kad jei po II-ojo karo žmonija nepasitaisys, jos laukia naujos negandos… Šiandien pasaulis pasimetęs, nemyli tiesos. Todėl reikia melsti Marijos užtarimo ir kviesti prie Amžinosios Tiesos.” Pabaigoje dėkojo už pagalbą kunigams maldomis. Prašė melsti naujų pašaukimų, didžių šventųjų.
Mišių pabaigoje visa bažnyčia giedojo Marijos litaniją ir visi perskaitė Pasiaukojimą Nekalčiausiajai Švč. M. Marijai, kurį kunigai skaitė Kunigų metų užbaigimo proga Romoje.
Antradienis buvo skirtas Gyvojo Rožinio maldininkams, kurie pripildė pilną šventovę. Juos vysk. Jonas Jonas Kauneckas pavadino maldos mokytojais. Tos dienos šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas ir Telšių vysk. Jonas Boruta, į Marijos šventovės iškilmes atvykęs su gausia Telšių vyskupijos delegacija. Giedojo Krekenavos choras, vad. Virginijos Kavaliauskienės.
Pamoksle vyskupas Jonas Kauneckas, pasinaudodamas t. Antonio de Mello ir t. Josė Calverro mintimis, teigė, kad Rožinio malda anaiptol nėra tik pradedančiųjų ir bemokslių žmonių malda, bet veikiau visokios maldos pagrindas. Jis papasakojo, kaip per vienas t. Calverro vedamas rekolekcijas, tikėdamasis kažin ko, t. Antonio kreipėsi į rekolekcijų vedėją, prašydamas išmokyti jį melstis. Susitikimo metu jis papasakojo tėvui Josė savo išsiblaškymo bėdas, o šis pataręs jam sukalbėti paslaptį rožinio, prašant Maloningąją išmelsti maldos dovaną. “Jis sakė,- citavo pamokslininkas,- Maldos meno raktas – prašomoji malda. Daugelis todėl neišmoksta melstis, kad neprašo. Ištiesta elgetos ranka gauna tai, ko negali gauti mastytojo ranka, atremta į kaktą.”
Trečiadienis – jaunimo diena. Panevėžio vyskupijos jaunimas dviračiais patraukė į Krekenavos atlaidus. Šventovėje jie dėkojo Dievui ir jo Motinai Marijai už palaimingas LJD Panevėžyje ir gausias patirtas malones. Giedojo Panevėžio katedros ir vyskupijos jungtinis jaunimo choras, vadovaujamas Vytauto Striogos. Vysk. Jonas Kauneckas kalbėjo apie jaunimą, jog jie išgyvena nelengvus laikus, kai yra didelė pasiūla ir didelės pagundos. Todėl pamokslininkas kvietė: kad gyvenimas nevirstų sudužusiomis svajonėmis ir apraudamais griuvėsiais, vadovautis idealais ir nepaleisti Jėzaus rankos. Ketvirtadienis buvo ligonių diena. Jai vadovavo kun. Dr. Arnoldas Valkauskas. Ketvirtadienį į savo piligriminį žygį patraukė Panevėžio vyskupijos tikybos mokytojai, kuriuos lydėjo Tiberiados broliai. Tiesa, diena pasitaikė ne pati palankiausia, nes visą dieną lijo. Vidudienio mišioms piligrimai apsistojo Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčioje. Joms vadovavo ir tam skirtą pamokslą pasakė brolis Egidijus, komentuodamas dienos Evangeliją apie Dangaus karalystę kaip meilės istoriją ir vestuves.
Piligrimai, visi permirkę, pernakvoję literatų pamėgtoje Ustronėje ir kiek apdžiūvę, atkeliavo į Krekenavą.
Penktadienis – katechetų, moksleivių ir studentų bei žiniasklaidos darbuotojų diena. Giedojo Rokiškio parapijos Sumos choras, vadovaujamas maestro Laimio Janionio. Mišose meldėsi nuncijus arkiv. Luiggi Bonazzi, vysk. Jonas Kauneckas, br. Egidijus iš Tiberiados, Telšių vuskupijos generalvikaras dr. Juozas Šiurys ir kiti Panevėžio vyskupijos kunigai, vyskupijos katechetai. Gi, čia pat, Krekenavos pašonėje, Juozo Urbšio tėviškėje Zaosėje vyko jau tradicine tampanti konferencija, skirta Nepriklausomybės XX-mečiui. Jos metu buvo pristatyta nuolatinė ekspozicija, skirta Užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui, kurios autorė Rita Kosmauskienė, ir Aloyzo Urbšio, ministro sūnėno, proginė ekspozicija - medinės skulptūros. Konferencijoje dalyvavo ir padėkos žodį tarė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Pranešimus konferencijoje skaitė net du Nepriklausomybės Akto atkūrimo signatarai: Stasys Kropas ir Julius Beinartas. Pirmasis kalbėjo apie rinkos ekonomikos atsiradimą ir bankų vaidmenį joje, o Julius Beinartas, kaip socialinių reikalų atstovas, apie socialinės politikos pamatus bei jos nevykusią raidą Lietuvoje. Istorikas Algis Kasperavičius kalbėjo apie dvi Nepriklausomybes ir dvi Lietuvas: vasario 16-osios ir kovo 11-osios. Emilija Juškienė, remdamasi Sąjūdžio dokumentais, palygino Sąjūdžio siekius ir dabartinę tikrovę.
Vysk. Jonas Kauneckas pamoksle katechetams paminėjo Zaosėje vykusią įdomią konferencija ir prisiminė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, kaip nuoseklų tikėjimo liudytoją Gulaguose. “Svarbiausias dalykas,- sakė vyskupas,- yra ne tiek žinios, kiek liudijimas. Svarbu išmokti mylėti vaikus, kokie jie bebūtų.” Kaip pavyzdį Ganytojas pateikė Dostojevskio egzekucijos sceną. Kai po mirties bausmės atšaukimo jo paklausė, ką tu jautei tą lemiamą akimirką, šis atsakė: “Meldžiausi, kaip ir Jėzus tai darė: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.” Vyskupas citavo pedagogų laikraščio “Dialogas” pravestą apklausą, kurioje paskutinę vietą užima dorinis auklėjimas – tiek etika, tiek tikyba. Pritardamas žurnalistės mintims kvietė keisti esamą situaciją – daugiau pateikti liudijimo, o ne tiek žinių. Pabaigoje dėkojo Rokiškio chorui, Tiberiados broliams, kurie lydėjo kelyje katechetus.
Po mišių Krekenavos kultūros centre vyko konferencija-pasidalinimas apie ugdymo procesą, kurią vedė arkiv. Luiggi Bonnazzi. Pirmiausia, - sakė nuncijus, - reikia ramiai pripažinti, kokia yra situacija mokykloje. Po to, iš naujo atrasti ramų pasitikėjimą savimi ir mokiniais. Neužmiršti, kad “yra tik vienas Mokytojas”, todėl dažniau remtis Jėzaus metodu. Verta, kartas nuo karto, pasikartoti mokymo tikslus. Ir galop, arkivyskupas priminė don Bosko formulę, kad “ugdymas yra širdies dalykas.”
Šeštadienį buvo meldžiamasi už seniūnijas ir bendruomenes, parapijas. Buvo teikiamas sutvirtinimo sakramentas. Sekmadienio iškilmėmis baigėsi Krekenavos Žolinės atlaidų aštuondienis. Kaip sakė Krekenavos dekanas Petras Budriūnas, “Krekenavos atlaidais esu patenkintas, žmonių atlaiduose dalyvavo pakankamai daug, išskyrus pirmą dieną - jų tuomet buvo mažiau nei ankstesniais metais”. Jis pasidžiaugė atlaiduose dalyvavusiais chorais, ypač Vilniaus Aušros ir Rokiškio chorais. Dekanas džiaugėsi ypatingu vyskupo Jono Kaunecko rūpesčiu atlaidais ir nuncijaus dalyvavimu Krekenavos iškilmėse Katechetų dieną, su kuriuo atparė Krekenavos būsimą paskelbimą bazilika. Nuncijus patvirtino, kad šventovės paskelbimo bazilika klausimas neužgesintas, tik apgailestavo, kad šis klausimas nusitęsė dėl pareigybių pasikeitimo Vatikane.
Kun. Algirdas Dauknys
