LT EN DE PL 
Krikščionių piligrimystėPiligrimystė LietuvojeJonas Paulius II ir Lietuva
Į pirmą puslapį
JP2PK
 ››› 
Aktualu
 ››› 
Piligrimystės aktualijos
 ››› 
Naujiena
Žolinės atlaidai Pivašiūnuose (2010)
Paskelbta: 2010-08-17 11:51:14

 

Šiais metais į aštuonias dienas trunkančius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose susibūrė kiek mažiau maldininkų nei įprasta. Tikėtina, kad sutrukdė karštis, mat pagrindinę atlaidų dieną oro temperatūra Pivašiūnuose siekė net 34 laipsnius. Šiųmetės oro išdaigos papildė ir Žolinės atlaidų maldų intencijų sąrašą. Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją, kviesdamas tikinčiuosius melstis už žemdirbius, Tėvynę, šiais metais mininčią Laisvės dvidešimtmečio sukaktį, taip pat prašė maldomis užtarti Dzūkijos regiono, o ir visos Lietuvos žmones, šią vasarą nukentėjusius nuo gamtos nelaimų. 

Taigi Žolinės atlaidai prasidėjo rugpjūčio 14 d. vakaro pamaldomis. Į pamaldas atvykęs Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis paskelbė jų pradžią ir supažindino su atlaidų aštuondienio tvarka. Kaip kasmet, išvakarių pamaldose dalyvavo gausus maldininkų būrys iš Jiezno parapijos, lydimas klebono kun. R. Bičkausko. Atlaidų išvakarėse Jiezno parapijos tikintieji jau nuo seno organizuotai atvyksta į Pivašiūnus; šios piligrimystės iniciatorius – garbingo atminimo Kaišiadorių vyskupijos kunigas B. Bulika, ilgametis Jiezno parapijos klebonas.

Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją – Žolinės iškilmių šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kard. A. J. Bačkis, šv. Mišias koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas A. Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis, taip pat mons. G. Grušas, vyskupas nominantas, ir kiti kunigai, tarp jų Kaišiadorių vyskupijai mielas svečias iš Magdeburgo vyskupijos kunigas Tomas Kriesel, atvykęs į šventę su trimis Magdeburgo vyskupijos seminaristais – būsimaisiais kunigais. Pastarieji patarnavo Žolinės liturgijoje.

Kaip kasmet, šių iškilmių pamaldose giedojo Kaišiadorių vyskupijos parapijų jungtinis choras, grojo karinis pučiamųjų orkestras iš Alytaus. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Eucharistinei procesijai vadovavo vysk. A. Poniškaitis. Pamaldas transliavo Lietuvos televizija ir „Marijos radijas“.

Rugpjūčio 16-ąją buvo meldžiamasi už šeimas, šeimos centrų darbuotojus ir savanorius. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, homiliją sakė kun. doktorantas M. Sabonis, studijuojantis Romoje.

Rugpjūčio 17-ąją maldose buvo prisiminti ligoniai, „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą sakė kan. P. Linkevičius, Darsūniškio parapijos klebonas, turintis ilgametę slaugos ir globos patirtį. Gausus būrys „Caritas“ savanorių po šv. Mišių susirinko į agapę: jau tapo tradicija, kad piligrimystė į Pivašiūnus yra ne tik maldos, bet ir bendravimo įvykis.

Rugpjūčio 18-ąją buvo meldžiamasi už dvasininkus ir vienuolius bei melsta pašaukimų į dvasinį luomą. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė vyskupo generalvikaras mons. dr. A. Jurevičius, ypač pabrėžęs grynos meilės tarnystę Viešpaties vynuogyne. Šv. Mišių metu giedojo seserų vienuolių choras, o prie agapės stalo pašaukimo džiaugsmas išsiliejo ir liaudiškomis dainomis.

Rugpjūčio 19-ąją buvo meldžiamasi už parapijas ir bendruomenes. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. P. Tekorius, Molėtų parapijos vikaras, atkreipęs dėmesį į Marijos „taip“, kaip bet kokios bendruomenės kūrimo ir veiklos pradžią.

Rugpjūčio 20-ąją buvo meldžiamasi už vaikus ir jaunimą, už jaunimo centrų darbuotojus ir savanorius. Tradiciškai šios dienos išvakarėse jaunimas iš įvairių Kaišiadorių vyskupijos parapijų į Pivašiūnus atvyko pėsčiomis. Jiems surengtose Vyskupijos jaunimo dienose „Eikime į Jo artumą su padėka“ (Ps 95, 2) dalyvavo daugiau nei 200 jaunuolių. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. V. Kirka, Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro dvasios vadovas. Jaunimas meldėsi ta intencija, kad arkivyskupas Teofilius Matulionis būtų paskelbtas palaimintuoju, nes būtent tą dieną sukako 48 metai nuo Dievo tarno mirties. Ta proga vakare Kaišiadorių katedroje taip pat buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas.

Rugpjūčio 21 d. melstasi už tikybos mokytojus, katechetus, pedagogus, katechetikos centrų darbuotojus ir savanorius, taip pat paminėta Kaišiadorių vyskupijoje tikybos mokymo 20-mečio sukaktis. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, homiliją sakė kun. G. Tamošiūnas, Kaišiadorių vyskupijos katechetikos centro dvasios vadovas. Po pamaldų vyskupijos tikybos mokytojai bei katechetai susirinko Pivašiūnų mokykloje, kur vyko šventinis minėjimas.

Rugpjūčio 22 d. Pivašiūnuose buvo švenčiama Švč. M. Marijos Karalienės iškilmė, melstasi už rožinio maldos mylėtojus – Gyvojo rožinio ir Marijos legiono narius. Kaip ir pernai, Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos nariai surengė akciją: maldininkai ėjo pėsčiomis du kilometrus iki Pivašiūnų šventovės kalbėdami rožinį. Pagrindinėms pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, homiliją sakė kun. dr. K. Kėvalas, Marijos radijo vadovas.

Nors šiemet Žolinės atlaidai Pivašiūnuose buvo paženklinti gal ir ne tokia didele maldininkų gausa kaip ankščiau, tačiau kiekvieną atlaidų dieną juose buvojo gausu nuoširdžiai besimeldžiančių žmonių.

Dėkojame Dievui ir visiems – Pivašiūnų parapijos klebonui mons. V. Baubliui, besirūpinusiam šių iškilmių organizavimu, vyskupijos seminaristams, patarnavusiems liturgijoje, vyskupijos jaunimui, savanoriavusiam atlaidų dienomis, seselėms vienuolėms, padėjusioms rinkti aukas, savivaldybės ir seniūnijos valdžios atstovams. Dangiškosios Motinos pavyzdys ir užtarimas, kurio meldėme Žolinės aštuondienį, telydi juos patikėtuose darbuose ir tepadeda skleisti meilę ir dvasinę šilumą vyskupijoje ir visoje mūsų krašto Bažnyčioje.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

aukštyn