Rugpjūčio 29-ąją, sekmadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Padėkos už laisvę šventė. Tądien daugelis maldininkų atvyko į Šiluvą dalyvaudami piligrimų eisenose. Šios eisenos paskutinį rugpjūčio sekmadienį – tai dar sovietmečiu kilusi tradicija, visaip persekiota ir varžyta, išreiškusi laisvės troškimą ir pasitikėjimą Dievu bei Švč. M. Marijos užtarimu. Rugpjūčio 29-osios piligriminėje eisenoje, švenčiant dvidešimtuosius Nepriklausomybės atkūrimo metus, buvo dėkojama Dievui už laisvą Lietuvą, meldžiama globos dabarties gyvenimui ir ateičiai.
Besibaigiančios vasaros grožis, Rožinio malda, giesmės lydėjo dvi piligrimų kolonas, nuo pat saulėto, jau šiek tiek rudeniu padvelkusio ryto į Šiluvą keliavusias iš dviejų vietų: nuo Dubysos slėnio ir Tytuvėnų. Pirmajai kolonai, kurią daugiausia sudarė Kauno arkivyskupijos tikintieji, katalikiškųjų institucijų, bendruomenių nariai, laisvės kovų dalyviai, vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Antrąją koloną – Šiaulių krašto žmones ir atvykusius iš kitų Lietuvos vietų vedė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
12 val. aikštėje priešais Šiluvos baziliką aukotose iškilmingose šv. Mišiose buvo dėkojama Dievui už laisvę ir nepriklausomybę. Sveikindamas visus tos dienos Šiluvos piligrimus ir kviesdamas juos niekada neišleisti iš akių svarbiausio tikslo, kad ir kokie sunkumai lydėtų dabartį, liturgijai vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį į Eucharistijos bičiulius, daugiausia rengusius eisenas į Šiluvą sovietmečiu, Baltijos kelio ir visų laisvės kovų dalyvius, Sąjūdžio žmones, tarp jų – ir prof. Vytautą Landsbergį. Ganytojas pasveikino kasmet šiose eisenose dalyvaujančius tarptautinės katalikiškos organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ narius – ši organizacija 1990 m. sovietų valdžiai įteikė 5 mln. parašų už Lietuvos laisvę atkreipdama taip svarbų tuomet pasaulio visuomenės dėmesį.
Šv. Mišias koncelebravo vyskupas E. Bartulis, kunigai Kęstutis Kėvalas, Gintaras Blužas, Mindaugas Pukštys. Giedojo seserų benediktinių vadovaujamas vaikų ir jaunimo choras, į Šiluvą taip pat atkeliavęs pėsčiomis iš stovyklavietės Kaulakiuose.
Pamokslą pasakęs arkiv. S. Tamkevičius pirmąsias, Eucharistijos bičiulių rengtas piligrimines eisenas pavadino pirmuoju Baltijos keliu, tik daug rizikingesniu. Jų rengėjai, kuklūs ir nuolankūs žmonės, laisvės mintį palaikė ne ginklu, bet, pasak ganytojo, remdamiesi vien Dievo galybe; jie už tai patirdavo areštų ir kalėjimų.
Pamoksle atkreiptas dėmesys į Šventojo Rašto skaitinio žodžius: „Kuo esi didesnis, tuo labiau nusižemink, ir rasi malonės pas VIEŠPATĮ“ (Sir 3, 18). „Prieš 20 metų dangus mums padovanojo laisvę. Neturėtume nė lašelio nuolankumo, jei manytume, kad ją iškovojame patys, jei Dievas nebūtų leidęs sugriūti blogio imperijai“, – sakė ganytojas, pabrėždamas, jog ir šiandienos didžiausi sunkumai – ne ekonominiai. Blogio šaknis, pasak ganytojo, yra žmogaus puikybė, nes nuolankusis į pasaulį žvelgia visai kitaip, pasitikėdamas Viešpačiu, be nerimo žvelgdamas į savo ateitį.
Šv. Mišių pabaigoje žodį tarti buvo paprašytas europarlamentaras prof. V. Landsbergis. Garbusis pamaldų dalyvis, tądien taip pat pabuvęs tikruoju Šiluvos piligrimu ir keliavęs iš Tytuvėnų, pasidalijo mintimis, kiek daug iš Viešpaties gauname dovanai ir tai turėdami už dyka vis dar būname nepatenkinti. Stokojame ir ištikimybės savo žemei, tautai, religijai – kitados ši ištikimybė stiprino ir palaikė laisvės siekį. Pasak profesoriaus, dar neturime tikros laisvės – laisvės nuo savo paklydimų ir ydų, o Šiluva esanti ta vieta, kur tūkstančių tūkstančiai rinksis, kol bus pasiektas šis tikrasis išsilaisvinimas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
