Istorija
Manoma, kad Kauno parapijos bažnyčią fundavo Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas (~1350–1430). Istoriniuose šaltiniuose bažnyčia pirmą kartą paminėta 1413 m. Kauno parapija iš pradžių priklausė Vilniaus vyskupijai. XVII a. pradžioje miesto parapijos bažnyčia dar neturėjo bazilikinės dalies, šventovę sudarė tik presbiterija ir prie jos šiaurinės sienos prigludusi dviaukštė zakristija. XV a. pabaigoje arba XVI a. pradžioje prie presbiterijos pradėtos statyti navos. Buvo išmūryti pamatai ir dalis sienų, tačiau dėl lėšų stokos darbai nutrūko ir apie 120 metų bažnyčia stovėjo neužbaigta. Po 1624 m. gaisro nutarta užbaigti nutrūkusius bažnyčios statybos darbus: 1655 m. pastatyti masyvūs bokštai, pilioriai, paaukštinta vidurinė nava – erdvė tapo bazilikinė.
1771–1784 m., gavus Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto (1732–1798) fundaciją, iš esmės atnaujintas interjeras: įrengti baltumu švytėję septyni mūriniai altoriai, sakykla ir vargonų choro tribūna, sukurtas visas skulptūrinis dekoras (figūrinis ir ornamentinis), bažnyčios interjeras įgijo vėlyvojo baroko meninę stilistinę išraišką. 1795 m. Lietuvai praradus valstybingumą ir atsidūrus carinės Rusijos rankose, Kauno parapijos bažnyčia 1808 m. tapo augustinų vienuolyno bažnyčia. 1864 m. iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą, bažnyčią perėmė vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875). Tačiau ji katedros statuso dar neturėjo, jis jai suteiktas tik 1895 m. Rengiantis katedros paskelbimo iškilmėms, pertvarkytas ir atnaujintas bažnyčios pastatas: prie presbiterijos pietinio šono 1893–1895 m. pristatyta Švč. Sakramento koplyčia, beveik visus senuosius altorių paveikslus pakeitė nauji, nutapyti Mykolo Elvyro Andriolio (1836–1892).
1921 m. Katedrai suteiktas mažosios bazilikos titulas, o 1926 m., popiežiui Pijui XI įsteigus atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją ir Kauno metropolinei arkivyskupijai tapus jos centru, – arkikatedros bazilikos rangas. 1935 m. prie pietinės Arkikatedros sienos priglaustas prelato poeto Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) mauzoliejus. 1968–1970 m., atlikus šventovės interjero remonto darbus, smarkiai pakito Arkikatedros interjeras. Visi įrenginiai su skulptūromis ir kitais dekoro elementais buvo nudažyti pilkšva pelenų bei negyva violetine spalvomis, dėl to šventovės vidaus erdvė atrodė niūrokai iki 2008 m. restauracijos.
1997 m. parengtas ir įgyvendintas presbiterijos sutvarkymo pagal atnaujintos liturgijos reikalavimus projektas. 1998 m. Arkikatedros kriptoje perlaidotas arkivyskupas Juozapas Skvireckas (1873–1959). 2000 m. Švč. Sakramento koplyčioje palaidotas kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). 2001 m. altoriuje prie pirmojo pilioriaus kairėje (žvelgiant į didįjį altorių) pakabintas nuo XVII a. pradžios Kaune garsėjęs Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Motinos paveikslas.
