Bažnyčia
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta pagal architekto Ustino Golinevičiaus ir inžinieriaus Florijono Vyganovskio projektą 1896–1902 m. Ji – eklektiškos kompozicijos, dvibokštė, stačiakampio plano, turi neogotikos ir romaninių elementų, trinavė, su siauresne ir žemesne apside. Į dangų stiebiasi du 56 metrų aukščio bokštai, stogą puošia 13 bokštelių.
Altoriai ąžuoliniai, gotikinio stiliaus, padirbti meistro Zaborskio dirbtuvėse Šiauliuose. Didysis altorius, kaip būdinga daugeliui šventovių, gali būti maldininkų apeinamas. Altoriuje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas ne iškilmių metu uždengiamas vietos dailininko R. Švoinickio XX a. pradžioje tapytu paveikslu „Kristus moko Lietuvos vaikelius“ (vietinių žmonių vadinamas „Kristus su krekenaviečiais“, nes dailininkas tapė gyvus Krekenavos žmones).
Artėjant bažnyčios pastatymo 50 metų jubiliejui, krekenaviečiai pas vysk. Kazimiero Paltaroko dukterėčią J. Šalkauskienę užsakė dar vieną paveikslą stebuklingajam Dievo Motinos paveikslui pridengti. 1951 m. vysk. K. Paltarokas paveikslą „Marija imama į dangų“ pašventino.
Presbiterija papuošta Stasio Ušinsko vitražais. Juose – šv. Kazimieras, vysk. M. Giedraitis, arkivyskupas J. Matulaitis ir Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija. Šoniniuose languose – krekenaviečio dailininko Vytauto Švarlio 8 figūriniai ir simboliniai vitražai. Bažnyčioje virš didžiųjų durų – monstranciją vaizduojantis vitražas (autorius – St. Ušinskas, 1931 m.). Vytautas Švarlys 1999 m. nišoje sukūrė didelį vitražą „Prisikėlimas“, skirtą bažnyčios 100 m. jubiliejui.
Vertingi Karaliaučiuje pagaminti bažnyčios vargonai. Kairėje vidurinės navos pusėje, prie pirmos kolonos, įrengta daili sakykla, presbiterijoje – krikštykla. Bažnyčioje ir šventoriuje yra ir daugiau meno vertybių.
