Gražiosios Meilės Motinos atvaizdas
Paveikslą, vadinamą Gražiosios Meilės Motina, arba Kamaldulių Dievo Motina, popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui Kristupui Žygimantui Pacui. Pagal pirminį sumanymą šis paveikslas kabojo Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vienuolių choro altoriuje, o dabar – didžiajame.
Nežinomo flamandų dailininko XVII a. pirmojoje pusėje nutapytoje ovalios formos drobėje Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti rudaplaukį Kūdikį. Veidai itin švelnių bruožų ir gana žaismingi. Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus figūros apjuostos spalvingu vešlių gėlių vainiku, kuriame dominuoja rožės – Sveika, Marija maldos simbolis. Kūrinio ikonografija sujungia kelis Švenčiausiosios Mergelės Marijos vaizdavimo tipus – modifikuotą bizantišką Meilingąją Motiną ir Mariją gėlių vainike.
Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamiesi iš Pažaislio, stačiatikiai išsigabeno paveikslą į Rusiją. Kamaldulių Dievo Motina grąžinta į Pažaislį Šv. Kazimiero seserų globon tik 1928 m. Sovietmečiu, 1948 m., vienuolynui einant iš rankų į rankas, paveikslas perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką, iš kur 1978 m. buvo pavogtas. Tikintiesiems karštai meldžiantis, 1979 m. paveikslas surastas ir po kelerių metų restauruotas. Kamaldulių Dievo Motina į Pažaislio bažnyčią sugrąžinta 2000 m.
