Pamaldumo tradicija
Šešių šimtmečių istoriją menančioje Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje maldininkų dėmesį labiausiai traukia stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas, malonėmis ėmęs garsėti jau XVI a. 1603 m., siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus prie stebuklingu laikomo paveikslo surengė vyskupas Benediktas Vaina (1556?–1615). 1611 m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija. Didelę pagarbą atvaizdui liudija XVII a. pirmosios pusės valdovų maldingos kelionės. 1611 m. į Trakus lydima jėzuito Petro Skargos (1536–1612) atvyko karalienė Konstancija (1588–1631), prašydama globos karaliui Zigmantui Vazai (1566–1632) karo žygyje į Smolenską. 1622 m. Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) sukūrė eiles – keturias epodes, dedikuotas Trakų vaivadai Jonušui Tiškevičiui (1590–1649), keliavusiam su procesija iš Vilniaus į Trakus pagerbti Švč. M. Marijos prie jos paveikslo ir padėkoti už 1621 m. pergalę prieš turkus prie Chotino. 1639 m. popiežiaus nuncijus pasiuntė pranešimą į Romą apie karaliaus Vladislovo Vazos (1595–1648) kelionę į Trakus.
Dar prieš 1615 m. tuometinis Trakų prepozitas, būsimasis Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (1560–1630) parūpino naują Švč. M. Marijos altorių. Apie 1630 m. Lietuvos kancleris Leonas Sapiega (1557–1633) dovanojo paveikslui prabangią auksinę karūną. Garsas apie Trakuose dosniai patiriamas malones pasklido po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. XVII a. pirmojoje pusėje Lietuvoje nebuvo garsesnio už Trakų Dievo Motiną paveikslo. Todėl 1655–1661 m. per karą su Rusija jis buvo išvežtas ir paslėptas, o vėliau perkeltas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, kur išbuvo iki 1667 m. 1702-aisiais, Šiaurės karo metais, paveikslas vėl išvežtas į Vilnių ir saugotas vyskupo namuose.
1718 m. rugsėjo 4 dieną Trakų Dievo Motinos atvaizdas buvo vainikuotas auksinėmis popiežiaus Klemenso XI dovanotomis karūnomis. Tai pirmasis Lietuvoje Šv. Sosto oficialiai vainikuotas stebuklingas Švč. M. Marijos paveikslas. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1644–1722) uždėjo ant Marijos ir Kūdikio galvų auksinius popiežiškuosius vainikus, o senesnę, prabangią, „vytautine“ vadinamą karūną pakabino aukštai virš paveikslo. Vainikavimo iškilmių pamoksle vyskupas Bžostovskis pabrėžė, kad karališkos diademos Trakų Mariją išskiria kaip Lietuvos Globėją.
Trakų Dievo Motinos paveikslo kopijos paplito po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją, daugumą jų papuošė vietinių meistrų kalti aptaisai. Seniausia kopija, kadaise kabojusi ant Vilniaus miesto gynybinės sienos Trakų vartų, dabar saugoma Nemenčinės Šv. Mykolo bažnyčioje. Latvijoje garsus Trakų Švč. M. Marijos atvaizdas vadinamas Agluonos Dievo Motinos vardu.
Nors sovietmečiu buvo apmažėję viešai rodomo pamaldumo Trakų Dievo Motinos atvaizdui, praprusę katalikai, ypač Vilniaus inteligentai, dažnai atvykdavo į Trakus, norėdami priimti sakramentus šventovėje, kuri valstybės istorijos atmintimi atrodė labiausiai prilygstanti tuo laiku sovietų uždarytai Vilniaus arkikatedrai.
Kasmet rugpjūčio 15 d., per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, ir rugsėjo 8 d., per Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę, Naujųjų Trakų bažnyčioje vyksta atlaidai, plačiai žinomi Trakinių vardu. Jų metu maldininkai keliauja iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus. Sovietmečiu varžyta ir apnykusi maldingų kelionių tradicija atgimė Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Maldininkų grupės paprastai pradeda kelionę pėsčiomis po šv. Mišių, Loreto litanijos ar kitos Marijai skirtos maldos Aušros Vartuose. Procesijos priekyje nešamas kryžius, giedamos giesmės, litanijos, recituojamas rožinis. Beveik visos piligrimų grupės aplanko Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kur saugomos šv. Pranciškaus relikvijos, taip pat stebuklais garsėjantis Švč. M. Marijos Nepaliaujamos Pagalbos paveikslas. Piligriminės kelionės kulminacija – šv. Mišios Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Prie Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paprastai giedama arba kalbama Loreto Švč. M. Marijos litanija, malda „Tavo apgynimo šaukiamės“, taip pat giedamos psalmės, Dievo Motinos garbei skirtos valandos, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandos, meldžiamasi rožiniu ir kitomis maldomis.
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras siekia gaivinti ir įtvirtinti jaunimo piligriminių žygių Vilnius–Lentvaris–Trakai tradiciją. 2006 m. rugsėjo 9 d. tokiu jaunimo žygiu pradėta arkivyskupijos Jaunimo diena. Dabar kasmet pasidaliję į grupes jaunuoliai su įvairiaspalvėmis vėliavomis eina giedodami giesmes, džiugiai sveikindami praeivius, liudydami gyvą tikėjimą. Jaunųjų maldininkų būryje drauge yra žygiavęs ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kelionės metu kunigai ir vienuoliai grupelėse veda katechezes apie piligrimystės prasmę, tikėjimą, bendruomenę, gyvenimo pašaukimą.
Trakus beveik visuomet aplanko pro šalį vykstantys ilgesnių piligriminių kelionių dalyviai, taip pat kaimyninių šalių maldininkų grupės, keliaujančios į Aušros Vartų šventovę Vilniuje.
