LT EN DE PL 
Krikščionių piligrimystėPiligrimystė LietuvojeJonas Paulius II ir Lietuva


Šventovė, kur plaka lietuvių tautos širdis.
Jonas Paulius II
ELTA fotografija

Pamaldumas

Šv. Kazimiero kapą visais laikais lankydavo piligrimai. Jau senoji šv. Kazimiero palaidojimo vieta Karališkojoje (dabar Valavičių) koplyčioje buvo tapusi maldos centru. Garsiajame popiežiaus Aleksandro VI (1492–1503) 1501 m. gegužės 15 d. rašte, kuriuo suteikiami visuotiniai atlaidai šią koplyčią aplankantiems maldininkams, minimas ir stebuklais garsėjantis Kazimiero kapas. Ankstyvieji šv. Kazimiero kulto šaltiniai liudija, kad šv. Kazimiero kapas nepaprastai greitai tapo malonių vieta. Jau 1513 m. prie palaimintojo karsto kabojo gausybė vaškinių ir sidabrinių votų.

Malones liudija, kaip spėjama, ir dabartinėje Šv. Kazimiero koplyčioje virš tabernakulio įkomponuotas XVI a. viduryje pagal senesnį kūrinį nutapytas vadinamasis Trirankio Kazimiero paveikslas. Jame šventasis pavaizduotas su trimis rankomis: dvi dešiniosios prasideda nuo alkūnės, jose laikoma lelija. Atvaizdo trirankiškumą aiškinanti legenda sako, kad dailininkas buvęs nepatenkintas savo nutapyta ištiesta ranka su lelija, todėl ją pertapė, tačiau užtapytoji ranka vėl išlindo ir niekam nebepavyko jos panaikinti. Tačiau simbolinė šio fenomeno reikšmė greičiausiai susijusi su ypatingu šv. Kazimiero dosnumu ar malonėmis, gautomis šventajam užtarus. Atvaizde du kartus pakartota dešinioji ranka, o ji biblinėje tradicijoje reiškia teisumą ir dosnumą. Tad šv. Kazimiero trirankiškumu veikiausiai išryškinama stebuklais garsėjančio šventojo galia, liudijamas jo maloningas tarpininkavimas. Jau XVII a. šis šv. Kazimiero atvaizdas minimas kaip viena iš didžiausių Katedros brangenybių. Šv. Kazimiero užtarimu sulaukiamas stebuklingas malones šiandien taip pat liudija apie du šimtai votų, kabančių ant retabulą rėminančių juodojo marmuro piliastrų.

Kasmet kovo 4-osios, Šv. Kazimiero šventės dienos, vidurdienį Vilniaus arkikatedroje šv. Kazimiero garbei aukojamos šv. Mišios šeimoms. Vakare Arkikatedroje šventąjį Lietuvos ir jaunimo globėją pagerbia jaunimas. Prie šv. Kazimiero relikvijų jaunuoliai buriasi maldai, klauso specialiai jiems skirtų katechezių, jaunatviškomis giesmėmis šlovina Dievą už jo dovanotą šventąjį. Jaunimo organizacijos, jaunimo pastoracija besirūpinantys kunigai bei vienuoliai tą vakarą Vilniaus arkikatedroje dalyvauja šv. Mišiose, kurioms vadovauja Vilniaus arkivyskupas metropolitas. Po pamaldų šv. Kazimiero garbei rengiama broliška agapė ir linksmavakaris.

Kiekvieną darbo dieną 8 val. ryte ir 18.30 val. vakare Šv. Kazimiero koplyčioje prie šventojo relikvijų aukojamos šv. Mišios, giedamos giesmės. Šv. Mišias prie šv. Kazimiero karsto įvairiomis kalbomis taip pat švenčia ir iš įvairių šalių atvykstančios piligrimų grupės.

Šv. Kazimiero koplyčioje daug kam teikiamas Krikšto sakramentas, nemažai Santuokos sakramentą priėmusių porų pageidauja pasimelsti prie šventojo relikvijų, šaukiasi jo užtarimo. Kunigystės šventimus priėmę neopresbiteriai drauge su savo ganytoju suklumpa maldai prie šv. Kazimiero karsto, prašydami ištvermės ir pagalbos tarnystės ir skaistumo kelyje.

2004 m., minint šv. Kazimiero mirties 520-ąsias metines, puošnus sidabrinis šventojo sarkofagas buvo iškilmingai išstatytas prie centrinio Vilniaus arkikatedros bazilikos altoriaus. Tikintieji galėjo ne tik pasimelsti prie garsiausio Lietuvos šventojo palaikų, bet ir pamaldžiai paliesti jo karstą.

Vilniaus arkikatedroje piligrimų akis ir širdis traukia ir Goštautų koplyčioje esantis Sapiegų Madonos paveikslas, jau nuo XVI a. garsėjantis malonėmis ir stebuklais. Apie išklausytas daugybės žmonių maldas liudija gausūs votai.

Negęsta žvakelės priešais Tremtinių koplyčios altoriuje pakabintą įspūdingą malonėmis garsėjantį Nukryžiuotąjį. Įtaigus Kristaus Kančios atvaizdas šiandieniams tikintiesiems padeda maldoje prisiminti mūsų tautos kankinius ir Vilniaus vyskupus.

aukštyn