Gailestingumo Motinos atvaizdas
Naujieji tyrimai rodo, kad Gailestingumo Motinos paveikslas sukurtas apie 1620–1630 m. pagal XVI a. antrosios pusės Nyderlandų dailininko Martino de Voso (1532–1603) pavyzdį, veikiausiai remiantis 1580 m. Thomo de Leu (1560–1612) atlikta graviūra. Paveikslas tapytas ant ąžuolo skydo, suklijuoto iš aštuonių lentų. Dažų sluoksnis klotas ant labai plono kreidinio grunto sluoksnio (tai būdinga Šiaurės Europos tapybos tradicijai). Tapybos pobūdis leidžia manyti, kad paveikslas sukurtas Vilniuje.
Aušros Vartų paveikslas turi daug prasmių. Jame galima įžvelgti ir Mergelę, klausančią angelo žinios, ir Gailestingumo Motiną, prie širdies glaudžiančią nuodėmingus žmones. Aptaisų saulė, žvaigždės ir pusmėnulis yra Nekaltai Pradėtosios atributai, reiškiantys Dievo malonių perteklių. Paveikslas, apstus aptaisų simbolikos, primena Švč. Mergelės atvaizdų tipą, vadinamą Tota pulchra. Švč. Mergelė Marija čia pristatoma kaip naujosios kūrinijos, nuteisintos vien Dievo malone, pradžia ir kaip aukščiausias visų krikščionių idealas.
Švč. M. Marijos atvaizdas iš pradžių buvo iškabintas nepadengtas metalo aptaisais. Gerbiamus šventųjų paveikslus puošti tauriųjų metalų drabužiais ir vainikais – sena Lietuvos ir Lenkijos tradicija, galbūt atsiradusi sekant stačiatikių papročiu. Manoma, kad Aušros Vartų Marijos paveikslą auksuoto sidabro skardomis pradėta dengti po 1670 m. Skardos kalstytos gėlių motyvu.
Marija vainikuota dviem karūnomis. Apatinė karūna iškaldinta iš vario lydinio, paauksuota, datuojama apie 1700 m. Viršutinė karūna sidabrinė, paauksuota, puošta spalvoto stiklo akutėmis, sukurta apie 1750 m. 1927 m. liepos 5 d. paveikslas vainikuotas popiežiaus Pijaus XI palaimintomis naujomis karūnomis. Tai buvo senųjų karūnų tikslios kopijos, padarytos iš tam reikalui žmonių suaukoto aukso. Aušros Vartų Marijai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Popiežiaus palaimintų karūnų likimas nėra žinomas – matyt, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jos buvo paslėptos, o vėliau nebežinota, kur jų ieškoti.
