Istorija
Šiluva ėmė garsėti nuo 1457 m., vietos dvarininkui Petrui Simonui Gedgaudui pastačius Švč. M. Marijos Gimimo ir šventųjų Petro ir Baltramiejaus bažnyčią. Maldininkai plaukte plaukdavo į Marijos Gimimo atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos.
XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas. Tačiau, kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, žmonės tebekeliaudavo į atlaidus. Vėliau katalikų bažnyčia buvo uždaryta ir nugriauta. Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka bažnyčios vertybes bei dokumentus sudėjo į skrynią ir užkasė netoli buvusios bažnyčios.
Vėliau katalikai mėgino atgauti kalvinų nusavintą bažnyčios turtą. Tačiau laimėti bylą dėl Šiluvos bažnyčios atgavimo buvo labai sunku, nes neturėta nuosavybės dokumentų. Lūžis įvyko po Švč. M. Marijos apsireiškimo: bažnyčios steigimo dokumentai buvo atrasti ir 1622 m. laimėta byla dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Senosios bažnyčios vietoje gana greitai iškilo nedidelė medinė bažnytėlė, atgaivinti garsieji Šilinių atlaidai. Veikiai stebuklais išgarsėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. 1775 m. popiežiui Pijui VI leidus, atlaidai imti švęsti visą oktavą. 1786 m. pašventinta nauja mūrinė katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, popiežiaus karūnomis vainikuotas nuo seno malonėmis garsėjęs Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Spaudos draudimo metais į atlaidus knygnešiai atgabendavo draudžiamų lietuviškų knygų bei maldaknygių. Šiluvos atlaidai ypač išpopuliarėjo tarpukario Lietuvoje. Kaune netgi buvo įsikūręs komitetas maldininkų kelionėms organizuoti. Atlaidų tradicijos nepavyko nutraukti ir sovietų okupacijos metais, nors KGB pareigūnai visaip kliudydavo keliaujantiems maldininkams. 1979 m. buvo paskelbtas kiaulių maras ir uždaryti visi keliai Šiluvon.
Per visas okupacijas Šiluva išliko maldininkų traukos centras. Atgavus Nepriklausomybę, naujai suklestėjo Šilinių atlaidų tradicija. 1991 m. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč. Mergelei Marijai aktą.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. Šventasis Tėvas meldėsi Šiluvos Švč. M. Marijos apsireiškimo koplyčioje, dalyvavo Dievo žodžio liturgijoje Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje.
2003 m., per Šilinių atlaidus, Šventojo Tėvo apsilankymo 10-mečio proga arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino Jono Pauliaus II namus, skirtus parengiamojo kurso seminaristams ir rekolekcijoms. 2007 m. Šiluvos parapija minėjo 550 m. jubiliejų.
Rengiantis Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje 400-metų jubiliejui arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva paskelbti Šiluvos Dievo Motinos metai, atlikti didžiuliai – dar arkivyskupo Juozapo Skvirecko (1873–1959) tarpukariu sumanyti, bet dėl okupacijos neįgyvendinti – darbai: į vieną aikštę sujungta erdvė tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios, taip pat pradėta Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios restauracija. Imtas tiesti piligrimų takas, prasidedantis Šiluvos pušyno aikštelėje nuo Raseinių pusės, 2 km vingiuojantis per šilą ir atvedantis į Apsireiškimo koplyčią. Keliaujant piligrimų taku apeinamos Kryžiaus kelio stotys.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus iškilmingai švęstas 2008 m. rugsėjo 6–15 d., dalyvaujant popiežiaus Benedikto XVI ypatingajam pasiuntiniui kardinolui Joachimui Meisneriui. Iškilmių dienomis Šiluvoje apsilankė iki 150 tūkst. visos Lietuvos, kaimyninių kraštų ir užsienio šalių maldininkų, daugybė jų šventė Sutaikinimo sakramentą, priėmė šv. Komuniją (išdalyta 56 tūkst. komunikantų), pasinaudojo visuotinių atlaidų malone. Pirmąkart Šiluvos istorijoje čia buvo švenčiamos ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo įvairių krikščioniškų konfesijų atstovai.
