- Liudija Lietuvos valdovų pastangas vesti Lietuvą į krikščioniją.
- Traukia malonėmis garsėjančiu paveikslu – Trakų Dievo Motina, kuri tituluojama Lietuvos Globėja.
- Saugo Vytauto Didžiojo laikus menančios bizantinės sienų tapybos pavyzdžius.
- Garsėja Trakinių atlaidais ir jų metu rengiamais maldininkų žygiais iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus.
Trakų pusiasalio aukštumoje iškilusi parapinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia šiandien atrodo įsikūrusi kiek atokiau nuo pagrindinių miesto ašių. Vis dėlto pažvelgus iš paukščio skrydžio, galima atpažinti viduramžius siekiančią Trakų struktūrą, kur bažnyčia akivaizdžiai dominuoja tarp gyvenamųjų namų. Ji ženklino miesto dvasinį centrą, kuris dydžiu ir svarba prilygo Trakų salos pilies rūmams. Ne tik bažnyčios mastas, bet ir jos istorija išskirtinė – ji nė sykio nebuvo uždaryta, perėjusi kitos konfesijos žinion ar naudota ne pagal paskirtį. Šiandien Trakų bažnyčia – unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, saugantis daugiasluoksnį šešių šimtmečių praeitį menantį Bažnyčios ir dailės paveldą. Į Trakų bažnyčią tikinčiuosius ir piligrimus traukia ne tik gausūs istorijos ir meno paminklai, bet pirmiausia – malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, seniausias Lietuvoje Dievo Motinos atvaizdas. Jam suteiktas Lietuvos Globėjos titulas ne tik liudija šio paveikslo svarbą, bet ir byloja apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos žemę – kraštą, kurį globia Dievo Motinos užtarimas.
