LT EN DE PL 
Krikščionių piligrimystėPiligrimystė LietuvojeJonas Paulius II ir Lietuva


Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį!
Klaudijaus Driskiaus fotografija

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Ant aukštos kalvos pastatyta barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos Jėzaus nukryžiavimui, mirčiai ir nuėmimui nuo kryžiaus paminėti, įkomponuotos pačioje bažnyčioje. Trisdešimt pirmoji ir trisdešimt trečioji įrengtos prie išorinių transepto sienų, o trisdešimt antroji – šventovės viduje, ji sutampa su didžiuoju altoriumi.

Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, perdengta skliautais. Jos fasadą puošia du aukšti, į viršų siaurėjantys bokštai, užbaigti plastiškų formų šalmais. Žvelgiant nuo aukštų laiptų, kuriais žengia Kryžiaus kelią baigiantys apvaikščioti maldininkai, apačios, bažnyčios architektūra atrodo ypač iškilmingai, išryškėja jos formų vertikalumas.

Didysis, Nukryžiuotojo, altorius yra viso bažnyčios interjero sakralinis centras. Kartu tai svarbiausia Kryžiaus kelio stotis, skirta Išganytojo mirčiai ant kryžiaus paminėti. Pirmajame altoriaus retabulo tarpsnyje pakabinta malonėmis garsėjanti XVII a. Nukryžiuotojo figūra, jai iš abiejų pusių sukomponuotos kolonos, tarp kurių stovi keturios skulptūros, vaizduojančius tuos, kurie dalyvavo Jėzaus Kristaus kūną nuimant nuo kryžiaus bei palaidojant: Švč. Mergelė Marija, šv. Jonas, šv. Nikodemas ir šv. Juozapas iš Arimatėjos. Mažesniame, paprastesnių formų viršutiniame tarpsnyje pakabintas kryžių laikančios šv. Elenos paveikslas.

Didžiojo altoriaus Nukryžiuotojo figūra nuo seno tikinčiųjų laikyta stebuklinga, prie jos patirta malonių. Per didįjį bažnyčios gaisrą Nukryžiuotasis nuo dūmų esą pajuodęs, bet stebuklingai išvengęs liepsnų ir nesudegęs. Minima, kad XVIII a. antrojoje pusėje prie Nukryžiuotojo buvo pakabinta 60 votų. XVIII a. dominikonai Nukryžiuotojo kultą skleidė ir platindami paveikslėlius su grafiniu jo atvaizdu.

Vidurinės navos skliautus ir sienas viršuje puošia įspūdingos XVIII a. pabaigos freskos. Manoma, kad sienų tapybos autorius gali būti dominikonas tapytojas Kristupas Polubinskis. Freskose vaizduojama Šv. Kryžiaus atradimo ir išaukštinimo istorija, epizodai iš Naujojo Testamento, taip pat simbolinės scenos, atspindinčios pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai. Pavaizduota Šv. Kryžiaus atradimo ir išaukštinimo istorija yra vienintelis šiai temai skirtas sienų tapybos pavyzdys Lietuvoje.

aukštyn