Maldos ir giesmės
Stovi Motina skausminga (Stabat Mater)
Kun. Česlovo Kavaliausko vertimas
Stovi Motina skausminga, * į Sūnaus kančias siaubingas * žvelgia verkiančiom akim.
Aimaną nuo kryžiaus girdi, * baisus skausmas varsto širdį * kalavijo ašmenim.
Kiek tai kenčia išrinktoji * Jėzaus Motina mieloji, * jam kovojant su mirtim.
Siaubas, širdgėla ir baimė * atėmė Marijai laimę, * Sūnų jai atimdami.
Koks žmogus nesudrebėtų, * koks akmuo nesuminkštėtų * nuo šios Motinos skausmų?!
Kas galėtų neliūdėti * ir į ją ramiai žiūrėti, * kai ji kenčia su Sūnum?
Už visos žmonijos kaltę * leido Sūnų ji prikalti * ir atidavė kančioms.
Matė mielą savo Sūnų, * kenčiantį dvasia ir kūnu, * mirštantį už mus visus.
Meilės Motina, Mergele, * duok pajusti skausmo galią, * kad liūdėčiau su Tavim.
Kad širdis manoji degtų, * kad nuo šiol vien Dievui plaktų, * kad mylėčiau vien tik jį.
Kristaus Motina šventoji, * spausk giliai širdin manojon * Nukryžiuotojo žaizdas.
Tu neduok praeit pro šalį, * jo Širdies skausmų bent dalį * leisk iškęsti už kaltes.
Leisk prie kryžiaus apsistoti, * su Tavim drauge raudoti, * likti su Tavim kartu.
Aš po kryžiumi norėčiau * su Tavim drauge stovėti, * lieti ašaras gailias.
O skaisčiausioji Mergele, * Tavo meilės karčią dalią * leisk apverkti graudžiai man.
Leisk suprasti Kristaus mirtį, * leiski kančią jo patirti * ir pajusti jo žaizdas.
Žaizdos jo tegu kankina, * kryžius jo teapsvaigina, * tealpstu drauge su juo!
Teismo dieną gink, Marija, * nuo liepsnų, kurios praryja * sielas nuodėmės vergų!
Kristau, kai kelionę baigsiu, * palmę pergalės įteiksi * man dėl Motinos maldų.
Dėl Tavų kančių baisiųjų, * josios ašarų karčiųjų * leisk gyventi amžinai.
