Bažnyčia
XVII a. bažnyčią rekonstravus ir XVIII a. virš prienavio pastačius bokštus, anksčiau buvęs gotikinis pastatas įgavo Lietuvai būdingą dvibokštį klasicizmo bruožų turinčio vėlyvojo baroko formų siluetą. Po to pastato formos nekito iki 2008-ųjų, kai restauruojant buvo paaukštintas stogas, įrengti švieslangiai, iš skardos į čerpes pakeista stogų danga, o signatūrinis bokštelis iškeltas aukščiau už vakarinius bokštus.
Įspūdingas barokinis didysis altorius trijų tarpsnių, antrasis puoštas medinėmis skulptūromis, reljefinėmis kompozicijomis. Sidabriniame XVIII a. vidurio altoriaus antepedijume pavaizduota Trakų Dievo Motina, Kristus Išganytojas ir evangelistas Jonas. Pirmajame tarpsnyje – stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, kurį „neša“ skulptūrinės angelų figūros. Tarp kolonų įkomponuotos pranašų Dovydo, Zacharijo, Joakimo ir Simeono skulptūros. Antrojo tarpsnio centre – horeljefinė Švč. Mergelės Marijos karūnavimo kompozicija ir pranašių Onos ir Elzbietos skulptūros.
Bažnyčia tebesaugo iškilaus fundatoriaus Vytauto atminimą, kurį primena šiaurinėje navoje virš įėjimo į zakristiją kabantis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio portretas. Prie presbiterijos pietų sienos – klasicizmo dvasia 1700 m. pristatyta Römerių šeimos koplyčia. 2006 m. atidengta bizantinio stiliaus freskų, kuriomis bažnyčia buvo andai dekoruota, fragmentų. Jie leidžia kelti prielaidą apie vėlyvųjų viduramžių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavusią savitą bizantinės sienų tapybos mokyklą, gyvavusią iki XV amžiaus vidurio, o galbūt ir ilgiau. Manytina, kad presbiterijoje buvusi tapyba užtinkuota bažnyčią atstatant po karo su Maskva XVII a. septintajame dešimtmetyje.
