LT EN DE PL 
Krikščionių piligrimystėPiligrimystė LietuvojeJonas Paulius II ir Lietuva


Šventovė, kur plaka lietuvių tautos širdis.
Jonas Paulius II
Tomo Vyšniausko fotografija

Šv. Kazimiero koplyčia

Įžengus į koplyčią, žvilgsnį iš karto patraukia priešais esantis altorius ir jį supanti aplinka. Svarbiausias visos altoriaus kompozicijos ir apskritai koplyčios centras yra šv. Kazimiero karstas. Dabartinis šventojo sarkofagas padirbdintas XVIII a. viduryje. Virš karsto – iškilmingai sėdinčio šventojo skulptūrėlė, veikiausiai išlikusi nuo senojo karsto. Karste saugomos šv. Kazimiero relikvijos. Jų dalyta negausiai. XVII a. viduryje relikvijų pirmąsyk duota Vilniaus Šv. Kazimiero ir Neapolio Šv. Jurgio bažnyčioms. Florencijos Šv. Lauryno bazilikoje relikvijos saugomos puikiame relikvijoriuje su užrašu „Šv. Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis“.

Tarp sarkofago ir 1837 m. padaryto tabernakulio įtaisytas senasis, portretinių bruožų turintis trirankio šv. Kazimiero atvaizdas. Siena už altoriaus padengta stiuko lipdiniais. Priešais baldakimą du angeliukai laiko karūną. Virš baldakimo iš stiuko lipdinių pavaizduota unikali besišypsanti Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Koplyčios sienų nišose stovi aštuonios medinės sidabruotos valdovų skulptūros. Nėra tikrai žinoma, nei kada jos atsirado, nei ką tiksliai vaizduoja. Spėjama, kad jos pagamintos XVII–XVIII a. sandūroje ir vaizduoja Jogailaičių dinastijos atstovus, šventojo karalaičio gimines. Valdovų skulptūrų papėdėje XIX a. pabaigoje įrengtos memorialinės lentos Katedroje palaidotiems Jogailaičiams. Vienas svarbiausių koplyčios interjero akcentų – dvi didžiulės Michelangelo Palloni (1637–1712) sukurtos freskos sienose. Jose vaizduojami du garsūs pomirtiniai karalaičio stebuklai, atskleidę jo šventumą kūno akims.

Altoriaus kairėje – XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje padaryta auksuoto medžio sakykla. Dvi kupolo burių freskos priskirtinos Michelangelo Palloni. Kitas dvi bures XVIII a. pabaigoje dekoravo Pranciškus Smuglevičius. Kupolo būgne, giliose nišose virš freskų, išdėstytos keturios skulptūros, vaizduojančios keturias kertines dorybes – teisingumą, tvirtumą, protingumą ir nuosaikumą. Dangų vaizduojantis kupolas beveik nedekoruotas. Aukščiausiame kupolo taške, jo akyje, žėri metalo balandis – Šventosios Dvasios simbolis.

aukštyn