Sapiegų Madonos atvaizdas
1989 m. dekoruojant atgautą šventovę religiniais paveikslais, buvusioje Goštautų koplyčioje pakabintas Švč. M. Marijos su pranciškonų šventaisiais Pranciškumi ir Bernardinu atvaizdas. Sapiegų Madona į Arkikatedrą pateko Bažnyčiai iš Lietuvos dailės muziejaus susigrąžinant sovietų nusavintas vertybes. Muziejuje paveikslas atsidūrė uždarius Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčią, statydintą kaip Leono Sapiegos (1557–1633) šeimos mauzoliejus. Į Šv. Mykolo bažnyčią paveikslas atkeliavo iš Bernardinų bažnyčios, kurioje jau nuo XVI a. garsėjo malonėmis ir stebuklais. Paveikslo akivaizdoje patirti stebuklai nuo XVI a. buvo registruojami. 1750 m. rugsėjo 8 d. paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis (aptaisas ir karūnos neišliko). Tai vienas pirmųjų vainikuotų šventųjų paveikslų Lietuvoje.
Sovietmečiu kurį laiką manyta, jog šis garsus paveikslas gali būti dingęs, tačiau paaiškėjo, kad jis guli susuktas į ritinį muziejaus saugyklomis paverstoje Vilniaus katedros pastogėje. Iš naujo „atrastas“ jis vėl uždegė tikinčiųjų širdis. Šiandien šis XVI a. paveikslas sutraukia būrius Dievo Motinos pagalbos meldžiančių tikinčiųjų. Apie patirtas malones primena abipus paveikslo įkomponuotos lentos su padėkos ženklais – votais.
