Istorija
Kryžių kalnas stovi maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių–Rygos geležinkelio linijos, laukuose. Jis nelabai didelis, pailgas, per vidurį įdubęs, visas tankiai nustatytas kryžiais. Viduramžiais ant jo stovėjusi medinė pilis, kronikose vadinta „Kula“. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. Ilgai kalnas stovėjo plikas.
XIX a. viduryje ant piliakalnio imta statyti kryžius. Vietiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pastatyti meldžiant Dievą sveikatos. Anot kitų pasakojimų, Kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime prieš okupacinę caro valdžią žuvusiesiems atminti. Numalšinusi sukilimą, caro valdžia uždraudė statyti kryžius – žmones, kurių sodybose stovėdavo kryžius, bausdavo, o kryžius griaudavo. Maldingi žmonės neketino atsisakyti statyti kryžius, tačiau rinkdavosi atokesnę vietą; tokia ir buvo Kryžių kalnas. Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo, Kryžių kalnas pamažėle augo. Kalnas suklestėjo tarpukariu. Į jį žmonės kopdavo melstis, jame būdavo aukojamos šv. Mišios. Ypač daug žmonių čia rinkdavosi vasaros šventadieniais. Liepos viduryje Kryžių kalne būdavo švenčiami atlaidai. Jų metu Kalną apguldavo tūkstantinės žmonių minios.
Sovietų okupacijos laikotarpiu statyti kryžius Kalne griežtai drausta, maldininkai vaikyti ir bausti. Negana to, kelis kartus smarkiai apgriautas ir pats Kalnas, nuo jo buldozeriais nušluoti ir sunaikinti visi kryžiai, atkirsti į jį vedantys keliai. Vienu metu kėsintasi Kryžių kalną net užtvindyti. Tačiau juo smarkiau Kalnas buvo naikinamas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės statydavo kryžius nakčia, juos nešdavo nepaisydami pavojaus, draudimų ir persekiojimų. Kryžių kalnas tapo didvyriško pasipriešinimo tikėjimo laisvės gniaužimui simboliu.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, į Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė traukti piligrimai. Kryžius imta statyti ir Kalno papėdėje, mat pačiame Kalne jie jau ėmė netilpti. Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje, – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m. rugsėjo 7 d. Šventasis Tėvas čia meldėsi, aukojo šv. Mišias prie Kalno pastatytoje koplyčioje ir kreipėsi į susirinkusią didžiulę tikinčiųjų minią. 1994 m. Kryžių kalne pastatytas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotas kryžius.
Po kelionės į Lietuvą lankydamasis Italijos La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, Jonas Paulius II paakino pranciškonus pastatyti konventą (vienuolyną) prie Kryžių kalno. Iškilęs vienuolynas pašventintas 2000 m. liepos 8 d.
Naujas Kryžių kalno istorijos puslapis atverstas 1997 m. įsteigus Šiaulių vyskupiją. Kryžių kalnas tapo tarsi Šiaulių vyskupijos širdimi, pagrindine po Katedros šventove. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis savo įžengimo į vyskupijos Katedrą dieną (1997 07 13) Kryžių kalne pastatė kryžių su įrašu „Viešpatie, laimink Šiaulių vyskupiją“, netrukus atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą.
2006 m. Vokietijos katalikų solidarumo akcijos su Rytų ir Vidurio Europos žmonėmis Renovabis atstovai Kryžių kalne pastatė popiežiaus Benedikto XVI palaimintą kryžių.
