Trakų bažnyčios istorija
Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams, esantiems už 4 km į pietryčius nuo dabartinio tarpežeryje įsikūrusio miestelio. Lietuvos didžiojo kunigaikščio nurodymu ten XIII a. buvo pastatyta pilis ir formuota sostinės funkcijas atliekanti valdovo rezidencija. Tačiau netrukus sostinė perkelta į Vilnių. Dabartiniai, arba Naujieji, Trakai antruoju – po Vilniaus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu administraciniu centru tapo apie 1375 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis (~1297–1382) nusprendė įsikurti XIV a. antrajame ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje. XIV a. pabaigoje –XV a. pradžioje sumūryta Trakų salos pilis. 1409 m. Trakams buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomas XV–XVI a. Vėliau miesto vaidmuo pamažu sumenko.
Trakų prepozitūrinę parapijos bažnyčią 1409 m. gegužės 24 d. fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (~1350–1430). Tuomet jai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir šv. evangelisto Jono titulas. Nėra žinoma, kada statybos buvo užbaigtos, o bažnyčia pašventinta. Bažnyčios klebonas pirmą kartą paminėtas tik 1479 metų dokumente, o tai liudija, jog tuo metu pastatas jau buvo pašventintas ir jame vyko pamaldos. Tikėtina, kad bažnyčia pastatyta XV a. antrojo dešimtmečio pabaigoje–trečiojo pradžioje. Šis raudonplytės gotikos pastatas išstovėjo iki XVII amžiaus pradžios, kai buvo pristatytas prieangis. Tuo metu bažnyčia ypač išgarsėjo dėl stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo teikiamų malonių. Istoriniai šaltiniai mini didėjantį maldin¬inkų skaičių, o bažnyčios inventoriai – paveikslui teiktas dėkingumo dovanas.
Per 1655–1661 m. karą su Maskva bažnyčia buvo nuniokota bei apiplėšta ir po karo rekonstruota orientuojantis į suklestėjusį baroko stilių. 1700 m. prie presbiterijos pietų sienos pristatyta Römerių šeimos koplyčia. XVIII a. pradžioje bažnyčia vėl remontuojama rengiantis 1718-aisiais vykusioms Trakų Dievo Motinos vainikavimo karūnomis iškilmėms. Bažnyčia degė per 1794-ųjų sukilimą: tuomet pražuvo vargonai, nukentėjo priebažnytis ir stogas. XX amžiuje bažnyčios pastatas nuniokotas pasaulinių karų, stokojo dėmesio sovietmečiu. 2007–2008 m. bažnyčia intensyviai remontuota.
