Šiluvos Dievo Motinos atvaizdas
Bazilikos didžiajame altoriuje kabantis XVII a. 3–4 dešimtmetyje nutapytas ir veikiai išgarsėjęs malonėmis Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas yra Hodegetria ikonografinio tipo. Šio paveikslo prototipas – Marijos Snieginės ikona, esanti Romoje, Didžiojoje Marijos bazilikoje. Šiluvos paveikslas yra vienos iš garsiausių ir labiausiai paplitusių Marijos ikonų kopija. Salus populi romani ikonos kopijas popiežius Pijus V leido tapyti 1569 m. Veikiausiai šio paveikslo užsakovas norėjo pabrėžti Šiluvoje apsireiškusios Mergelės prašymą, kad čia būtų garbinamas jos Sūnus, todėl ir užsakė bizantiškosios tradicijos Hodegetria tipo Madonos paveikslą.
Marijos ir Kūdikio figūras dengia iš gausybės Šiluvoje suaukotų votų 1674 m. žymaus Karaliaučiaus auksakalio Lauryno Hofmano nukaldinti aptaisai. Popiežiui Pijui VI leidus, paveikslas 1786 m. rugsėjo 8 d. iškilmingai vainikuotas.
Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo gerbimą liudija ne tik gausūs votai, paveikslo figūrų apdengimas kaldintais aptaisais, bet ir gausios bei įvairios pamaldumo praktikos: maldos, giesmės, ėjimas aplink altorių, kuriame kabo garsusis paveikslas, keliais.
Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas 2002–2003 m. buvo nuodugniai tiriamas bei restauruojamas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre (tapybą restauravo Janina Bilotienė, aptaisus – Eugenija Juknienė ir kt.). Po restauracijos paveikslas atgavo pirmapradį savo žavesį, atsiskleidė tikroji jo meninė vertė.
