Aušros Vartų koplyčia
Dievo Motinos koplyčia įrengta XVI a. pastatytame miesto vartų gynybiniame bokšte. Tai beveik kvadratinio plano dviejų aukštų pastatas, 1829 m. įgavęs vėlyvojo klasicizmo stiliaus bruožų. Dviejų tarpsnių fasadas su trikampiu frontonu, puošiamu Apvaizdos akies (Dievo globos simbolio), primena triumfo arką. Frontone įrašyta lotyniškai Mater Misericordiae („Gailestingumo Motina“), žemiau – Sub tuum praesidium confugimus („Tavo apgynimo šaukiamės“). Iš pradžių čia būta užrašo lenkų kalba, tačiau, pralaimėjus 1863 m. sukilimui, jis, caro administracijai spaudžiant, pakeistas lotynišku. 1933 m. sugrąžintas lenkiškasis užrašas, o šiandien vėl šiuos žodžius matome užrašytus lotyniškai – visuotinės Bažnyčios kalba, skirta visiems tikintiesiems.
Klasicistinio stiliaus altoriaus centre – stebuklingas Gailestingumo Motinos paveikslas. Abipus paveikslo, tarp kolonų, stovi Marijos gimdytojų, šv. Joakimo ir šv. Onos, skulptūros. Skliautus puošia plokšti stiuko reljefai. Juose – žvaigždė ir dar du Marijos simboliai iš jai skirtos vadinamosios Loreto litanijos. Kairėje (veidu į altorių) – Sandoros Skrynia, Dievo, pasiliekančio su savo tauta, ženklas Senajame Testamente. Dešinėje – Aukso namai, Dievo išminties būstas, vainikuotas vynmedžio šakele ir nendre. Cokolinę koplyčios dalį dengia 1932 m. Vilniuje iškalstytas art deco stiliaus frizas. Frizo kompoziciją sudaro stilizuotos lelijų šakos, kurių žieduose komponuojami medalionai su reljefais, vaizdžiai perteikiančiais loretiškosios Marijos litanijos kreipinius, iškalstytus aplink medalionus. Šis frizas – nelyg maldininkų kasdien čia giedamos litanijos aidas, įgavęs regimą pavidalą. Frizo pasidabravimui buvo panaudoti šventovėje sukaupti votai. 1856 m. prie paveikslo suskaičiuota 1438 votai, iki 1927 m., kai prieš paveikslo vainikavimą koplyčia buvo pertvarkoma, jų pagausėjo trissyk. Votais padengtos ir koplyčios sienos.
