Istorija
Amžiaus pradžioje Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1922 m. kilo idėja Kaune, Žaliakalnyje, kaip Nepriklausomybės paminklą pastatyti bažnyčią. Sumanymą palaikė garbūs Lietuvos žmonės. Kadangi dėl Lietuvoje tuo metu buvusios finansinės krizės to įgyvendinti greitai nebuvo įmanoma, iš pradžių nutarta pastatyti nedidelę laikiną bažnyčią. 1926 m. pradžioje, rengiantis švęsti Nepriklausomybės dešimtmetį, mintis pastatyti šventovę atgijo. Arkivyskupo Juozapo Skvirecko (1873–1959) inicijuotame visų visuomenės sluoksnių atstovų susirinkime nutarta Nepriklausomybės atgavimui įamžinti pastatyti Tautos šventovę, vadovaujantis mintimi, jog tauta, tikinti Išganytojo prisikėlimu, nenugalima. Nuo 1927 m. bažnyčios statyba rūpinosi kan. Feliksas Kapočius.
1933 m. patvirtintas inžinieriaus Karolio Reisono (1894–1981) projektas. Projekte mėginta suderinti bažnyčios, paminklo ir šiuolaikiškumo aspektus. Bažnyčiai pranašauta XX a. architektūros paminklo ateitis. Tą turėjo laiduoti moderni stilistika, pažangios konstrukcijos, geriausios statybinės medžiagos, labai gera statybos darbų kokybė. Bažnyčia taip pat turėjo tapti tautos panteonu: specialiai įrengtose kriptose požemyje ketinta laidoti labiausiai nusipelniusius tautos veikėjus, į jas perkelti anksčiau mirusių Lietuvos įžymybių palaikus.
1934 m. Lietuvos pirmojo Eucharistinio kongreso metu buvo pašventinti bažnyčios pamatai, į juos įmūrytas didokas iš Palestinos, Alyvų kalno, atgabentas kubo formos akmuo. Po to dėl nuolatinio lėšų stygiaus darbai labai sulėtėjo ar net sustojo. Tik 1938 m. vasarą išmūrytos bažnyčios sienos. Pagrindiniai statybos darbai užbaigti 1940 m. pavasarį. Tų pačių metų birželio viduryje Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, jau buvo įpusėję vidaus tinkavimo darbai.
Sovietų valdžia beveik pabaigtą bažnyčios pastatą konfiskavo. Vokiečių okupacijos metais bažnyčia buvo paversta popieriaus sandėliu. Grįžus sovietams, pats Stalinas 1952 m. pasirašė potvarkį, kuriuo nurodė nebaigtoje įrengti bažnyčioje įkurdinti radijo imtuvų gamyklą. Pastatas buvo rekonstruotas: centrinė nava gelžbetoninėmis perdangomis padalyta į penkis aukštus, šoninėse navose įrengti dar trys aukštai. Radijo gamykla bažnyčios pastate ėmė veikti 1956 m. Parapijos tikintiesiems per visą sovietų okupacijos laikotarpį teko tenkintis dar prieškariu pastatyta laikina medine mažąja bažnyčia.
1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. Tai galiausiai padaryta 1990 m. Radijo gamykla „Banga“ įsipareigojo iki 1993 m. laipsniškai perkelti cechą į kitas patalpas, savo lėšomis pastatą sutvarkyti ir perduoti jį tokį, koks jis buvo iki įsikraustant gamyklai. Tačiau Radijo gamykla bankrutavo pažado atstatyti šventovę iki pirminės būklės neįvykdžiusi.
Bažnyčios atstatymu rūpinosi kun. Gintautas Kabašinskas (1991 m.), kun. Eugenijus Bartulis (1992–1995 m.), kun. Viktoras Brusokas (1995–2002 m.), nuo 2002 m. – mons. Vytautas Grigaravičius. Pradžioje atstatymo darbai dėl nuolatinio lėšų stygiaus stūmėsi lėtai. 1996 m. iš bažnyčios pastato išgabenti paskutiniai gamyklos įrenginiai. 1997 m. lapkričio 9 d. pastoliais apstatytoje bažnyčioje arkivyskupas S. Tamkevičius, lydimas kelių vyskupų ir būrio kunigų, aukojo pirmąsias šv. Mišias. Prieš šv. Mišias arkivyskupas pašventino bažnyčią ir didįjį altorių. Kaune 2000 m. birželio 1–4 d. surengto Lietuvos II Eucharistinio kongreso metu bažnyčioje tarp pastolių švęsta šv. Mišių liturgija, vyko jaunimui skirti renginiai. Nuo 2002 m. liepos 1 d. šv. Mišios atstatomųjų darbų paženklintoje aplinkoje pradėtos aukoti kiekvieną sekmadienį.
Reikšminga Kauno miesto savivaldybės 2004 m. ir valstybės 2005 m. parama padėjo sparčiai priartėti prie darbų pabaigos. 2004 m. liepos mėnesį pašventinta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia ant bažnyčios stogo. 2004 m. gruodžio 26 d. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia iškilmingai dedikuota Dievui. Iškilmėse dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus, Kauno miesto savivaldybės atstovai, gausybė tikinčiųjų.
2006 m. vasario 16 d. arkivyskupas S. Tamkevičius pašventino pusrūsyje įrengtą kolumbariumą – patalpą nusipelniusių Bažnyčiai ir Lietuvai žmonių palaikų urnoms laikyti. Tų pačių metų lapkričio 4 d. į jį perkelta pirmoji urna su Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statytojo kanauninko Felikso Kapočiaus (1895–1971) iš Jungtinių Valstijų pargabentais palaikais. 2008 m. gegužės 23 d. čia palaidota urna su psichologijos ir filosofijos profesoriaus, daugybės knygų autoriaus kun. Antano Paškaus (1924–2008) palaikais.
Greta bažnyčios esančioje kapavietėje 2006 m. palaidoti iš JAV čia perkelti garsaus Lietuvos dvasininko ir politiko prel. M. Krupavičius (1885–1970) palaikai, o 2008 m. – profesoriaus, teologijos mokslų daktaro, ilgamečio Vatikano radijo lietuviškųjų laidų redaktoriaus, labdaros ir paramos projekto „Vaiko tėviškės namai“ įkūrėjo bei puoselėtojo Lietuvoje mons. Vytauto Kazlausko palaikai.
