Kryžiaus kelias
Vilniaus Kalvarijos suskirstytos į dvi dalis. Suėmimo kelią nuo Paskutinės vakarienės kambario iki Ketvirtųjų senojo miesto vartų sudaro 20 stočių, kurias žymi 8 mūrinės koplyčios, tiltas per Kedrono upelį ir ant tilto esanti medinė koplyčia, vieneri mūriniai ir septyneri mediniai vartai, o Kristaus kryžiaus kelią nuo Piloto rotušės iki Golgotos kalno – 15 stočių, kurias žymi 12 mūrinių koplyčių ir 3 pačioje bažnyčioje įrengtos stotys. Vilniaus Kalvarijose, žingsniais matuojant atstumus tarp stočių ir nustatant atskirų „Jeruzalės miesto“ dalių orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, siekta maksimaliai tiksliai atspindėti Jeruzalės topografiją. Pavyzdžiui, nuo Piloto rotušės iki Nuėmimo nuo kryžiaus stoties yra 1321 žingsnis, nuo Alyvų kalno iki Nukryžiavimo vietos – 6000, nuo Kajafo iki Piloto – 1000, nuo Piloto iki Erodo – 350 žingsnių ir pan.
Daugelyje XVII a. Kalvarijų svarbią vietą užima Dievo Motinos gerbimas. Vilniaus Kalvarijose ši tradicija irgi perimta: Marijos takelius sudaro 12 stočių, kurios prasideda prie Viešpaties kapo ir eina priešinga Kryžiaus keliui kryptimi iki Paskutinės vakarienės kambario. Tačiau Vilniaus Kalvarijose pamaldumas Sopulingajai Dievo Motinai neįgavo tokio plataus masto, kaip, pavyzdžiui, Žemaičių Kalvarijoje ar daugelyje Lenkijos Kalvarijų. Visas dėmesys čia nukreiptas į Nukryžiuotąjį ir į Šv. Kryžių. Toks prasminis kryptingumas, išreikštas puikiai apgalvotais visų statinių tarpusavio santykiais ir meistriškai išnaudotomis kraštovaizdžio ypatybėmis, – išskirtinis Vilniaus Kalvarijų bruožas.
