Istorija
Pivašiūnų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorius – Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis. Jis Senųjų Trakų benediktinams 1633 m. surašytu testamentu paliko nemažai pinigų ir Pivašiūnų palivarką. Benediktinai Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau nei du šimtmečius, iki pat jų vienuolyno Senuosiuose Trakuose uždarymo 1845 m. Dabartinė ant kalno stovinti lotyniško kryžiaus formos medinė Pivašiūnų bažnyčia – trečioji. Ji benediktino Celestino Sorakos pastangomis pastatydinta 1825 m.
Stebuklais garsėjantis Dievo Motinos paveikslas sietinas su bažnyčios fundavimu. Šio vertingo paveikslo užsakovas galėjo būti Mergelės Marijos mylėtojas Jonas Klockis, užsakyti jį galėjo ir Senųjų Trakų benediktinai, juolab kad Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas itin artimas Senųjų Trakų Švč. Mergelės paveikslui. Daugybė maldininkų visais laikais prie šio paveikslo patirdavo sielą ir kūną gaivinančių Dievo malonių. Pagerbdamas Dievo Motiną ir dėkodamas Viešpačiui už jos užtarimu gautas malones kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000) 1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Visais laikais į Pivašiūnus ypač daug maldininkų atvykdavo per atlaidus. Pivašiūnai garsėjo Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės, Marijos Gimimo ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidais. Ilgainiui pagrindiniais atlaidais tapo bažnyčios titulinė iškilmė – Marijos Ėmimas į dangų. Šiuo metu Žolinės atlaidai, sutraukiantys minias maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, švenčiami visą aštuondienį.
