Istorija
Šventovę Kauno pakraštyje vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Vienuolių ir fundatoriaus sutarimu vienuolynui pasirinktas netoli Kauno esantis miškų apsuptas Pažaislio kalnelis ties Nemuno vingiu. Vienuolynui duotas Mons Pacis pavadinimas jungė dvi prasmes – ramaus atsiskyrėliško vienuolyno apibūdinimą (Ramybės kalnas) ir fundatorių pavardę (Pacų kalnas).
Mūrinio vienuolyno ir bažnyčios statybos pradėtos 1667 m. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios pastatas iškilo per kelerius metus ir 1674 m. buvo pašventintas. Bažnyčios fasado bokštai baigti 1681 m. Vienuolyno ir kitų ansamblio pastatų statyba ir interjero puošyba užtruko ilgiau. Su statybomis siejama keletas italų architektų. Ilgiausiai dirbo Pietro Puttini (1633–1699), minimas Pažaislyje 1673–1691 m. Jis parengė didžiąją dalį vidaus dekoravimo projektų, vadovavo statybų darbams. Su Pažaislio statybomis susiję dar du italai – valdovo architektas Isidoro Affaitatti (1622–apie 1686) bei inžinierius pulkininkas Giovanni Batista Frediani (miręs po 1693).
Bažnyčios vidus pradėtas dekoruoti 1673 m., statyboms einant į pabaigą. Bažnyčios ir kai kurios vienuolyno bei foresterijos patalpos buvo puošiamos stiuko lipdyba, po to tapyba. Marmuro apdailos darbai bažnyčioje truko beveik 20 metų. Stiuko lipdinius 1674–1676 m. kūrė italų dekoratorius Giovanni Batista Merli, freskas 1678–1685 m. – florentietis Michelangelo Palloni (1637–1712).
1712 m. spalio 15 d. Pažaislio vienuolyno bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas. Tačiau statybos darbai vienuolyne dar nebuvo iki galo atlikti. Tik XVIII a. antrajame ketvirtyje pastatyti paskutiniai vienuolių nameliai eremitoriume, XVIII a. antrojoje pusėje iškilo eremitoriumo varpinė, pabrėžianti ir užbaigianti išilginę vienuolyno komplekso ašį. 1791–1792 m. prie bažnyčios rytinio fasado pagal Pietro Rossi (1761–1831) planus primūrytas klasicistinės formos priestatas bažnyčios sienoms sustiprinti.
1812 m. vienuolynas nukentėjo nuo Napoleono kareivių: pagrobti kai kurie liturginiai indai, šešios iš dvylikos didįjį altorių puošusių dramblio kaulo statulėlių. Vienuolius apkaltinus pagalba sukilėliams, kamaldulių vienuolynas caro valdžios 1831 m. buvo uždarytas. 1832 m. vienuolynas su bažnyčia atiduoti stačiatikiams. Bažnyčia paversta cerkve: pašalinti altoriai, kupolo freskose balti vienuolių abitai perdažyti juodai, pertapytos freskos pagrindinėje navoje tarp arkų, keletas kompozicijų visiškai užtapytos. 1877 m. nugriauta dauguma eremitoriumo namelių, palikti tik trys, stovintys iki šių dienų.
1915 m. vienuolyno ansamblį barbariškai nuniokojo čia apsistoję vokiečių kareiviai. Karo reik¬mėms buvo nuplėšta varinė bažnyčios ir vienuolyno stogų skarda.
1920 m. vienuolynas patikėtas iš Čikagos į Lietuvą atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Jos rado ne tik nuniokotą (dalis vertingesnio inventoriaus išvežta), bet ir vokiečių per karą išgrobstytą vienuolyną ir bažnyčią. Prasidėjo ilgi remonto metai.
1948 m. sovietų valdžia Šv. Kazimiero kongregacijos seseris iš Pažaislio iškraustė, o vienuolyną uždarė. Kelis kartus keitėsi ansamblio šeimininkai: čia veikė valstybinis archyvas, turistinė bazė, psichoneurologinė ligoninė. 1967–1992 m. ansamblis buvo M. K. Čiurliono dailės muziejaus filialas. Šiuo laikotarpiu restauruotas pastatų interjeras ir eksterjeras. Kraštovaizdį aplink vienuolyną smarkiai pakeitė Kauno hidroelektrinė. 1959 m. liepą užtvenkus Nemuną, buvusiame upės vingyje išsiliejo Kauno marios. Po vandeniu atsidūrė senosios kamaldulių kapinės, Šv. Onos bažnytėlės likučiai pašlaitėje. Anksčiau iš toli matomas Pažaislio kalnas virto kalvele ant marių kranto.
1992 m. birželio 15 d. Pažaislio vienuolynas grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Jų dėka Pažaislis tapo ne tik kongregacijos namais, bet ir dvasiniu centru. Čia organizuojamos rekolekcijos įvairioms žmonių grupėms. Pažaislis atveria vartus naujoms visuomeninėms kultūrinėms tradicijoms: atvykstantieji supažindami su vienuolyno meninėmis vertybėmis, rengiami kultūros žmonių susitikimai su visuomene, poezijos vakarai. Nuo 1996 m. kiekvieną vasarą vyksta kasmet vis populiaresni tarptautiniai Pažaislio muzikos festivaliai.
