Pamaldumo tradicija
Pamaldumo tradicija daugiausia susijusi su Gražiosios Meilės Motinos paveikslu, populiariai dar vadintu Kamaldulių Dievo Motina. Paveikslą popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui Kristupui Žygimantui Pacui. Kamalduliai ir vėliau vienuolyne gyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2-ąją, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo dieną, iškilminga procesija, sutraukdavusia daugybę tikinčiųjų, stebuklingąjį paveikslą nešdavo aplink bažnyčią ir vienuolyną. Stačiatikiai prie stebuklingojo atvaizdo buvo prikalę auksuoto sidabro aptaisą. XIX a. pabaigoje maldininkai su paveikslu liepos 2-ąją atkeliaudavo net į Kauną.
Gražiosios Meilės Motina maldininkus tebetraukia ir šiandien. Piligrimai ir maldininkai prašyti malonių ir dėkoti už jas atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, ypač iš Lenkijos. Nuo 2000 m., kai paveikslas iš Kauno arkikatedros buvo grąžintas į savo tikruosius namus, kaip padėkos ženklai Marijai gauti 54 votai – auksiniai kryželiai, širdelės, gintariniai karoliai, medalionai. Tai padėka už gimusius kūdikius, atgautą sveikatą, į šeimą grįžusią santarvę, patirtas ypatingas vidines malones.
2005 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius dekretu Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo (Pažaislio) bažnyčiai suteikė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą (gegužės 31 d.) ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (rugpjūčio 15 d.) atlaidus. Pastaroji iškilmė Pažaislyje švenčiama ypač iškilmingai.
