Bažnyčia
Pažaislio bažnyčia statyta sekant naujausiomis ano meto itališkomis madomis, tačiau nėra vieno regiono architektūros. Bendras bažnyčios planas primena Venecijos centrinio plano bažnyčias, o dvibokštis fasadas ir bendroje architektūroje dominuojantis kupolas – Romos ir Šiaurės Italijos barokinius statinius. Pažaislio bažnyčios architektūros naujumą lemia du pagrindiniai elementai – įgaubtas bažnyčios fasadas ir centrinis šešiakampis bažnyčios planas.
Įgaubtos formos fasadas Europoje apskritai įgyvendintas pirmą kartą. Įgaubta fasado dalis labai svarbi sudarant vizualinį įspūdį: tai ypač paryškina kupolo išskirtinumą. Svarbus architektūrinis akcentas, sutelkiantis žvilgsnį į fasadą ir kupolą, yra du masyvūs fasado bokštai, buvę ypač populiarūs Šiaurės Italijos kraštuose. Kitas bažnyčios architektūrinis savitumas – šešiakampis planas. Toks planas nėra dažnas, o jei ir naudotas, tai paprastai nedideliems pastatams, koplyčioms. Galima spėti, kad pasirinkti tokį planą architektą ar fundatorių įkvėpė Venecijos architektūra, kur daug centrinio plano bažnyčių.
Vos tik įžengus į bažnyčią žvilgsnis savaime nukrypsta į didįjį altorių, kuriame yra Gražiosios Meilės Motinos paveikslas. Bažnyčios centrinę navą riboja aukštos ir visoje vidaus architektūroje išsiskiriančios kolonos, paryškinančios erdvės vertikalumą. Įspūdį dar sustiprina sumaniai naudojamas skirtingų spalvų marmuras. Kupolo freskoje vaizduojama Švč. Mergelės Marijos vainikavimo scena, supama šventųjų figūrų.
Prie pagrindinės navos šliejasi keturios vienodos architektūros koplyčios. Pirmosios nuo įėjimo šoninės Šv. Kristupo ir Šv. Pranciškaus Salezo koplyčios skirtos vienuolyno geradarių šventiesiems globėjams. Tuo tarpu kitos dvi – Šv. Romualdo ir Šv. Marijos Magdalenos de Pazzi – koplyčios skirtos ne konkrečių asmenų, o kamaldulių ir Pacų giminės užtarėjams. Kiekvienoje koplyčioje nutapyta po penkias freskas – po dvi dideles sienose ir po tris mažesnes skliaute. Deja, daugelio jų išliko tik fragmentai. Kiekvienoje koplyčioje stovėję altoriai su paveikslais XIX a. sunaikinti.
