Piligrimystės, atlaidai, pamaldumas
Šiluvos atlaidų tradicija siekia XV a. vidurį. Po šimto metų atlaidai buvo jau tokie populiarūs, kad net suprotestantinti Prūsijos lietuviai ryždavosi į juos keliauti apie šimtą kilometrų. XVI a. antrojoje pusėje Šiluvoje įsigalėjus reformatams, katalikai neteko bažnyčios, drauge nutrūko ir ilgametė atlaidų šventimo tradicija. Atlaidai vėl imti švęsti Šiluvoje katalikams atgavus bažnytines žemes. Žmones nuo tada į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie čia įvykusį Marijos apsireiškimą ir bažnyčioje kabantis, nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
Jau nuo XVII a. maldininkai mėgo į Šiluvą keliauti procesijomis. Joms dažniausiai vadovaudavo parapijų kunigai. Kražių kolegijos auklėtiniai, mokslo metams pasibaigus, visi drauge vykdavo į Šiluvą padėkoti Dievo Motinai. Po 1866-ųjų, kai per atlaidus, dalyvaujant 40 tūkstančių maldininkų, buvo paminėtas stebuklingojo paveikslo vainikavimo šimtmetis, caro valdžia uždraudė bet kokias procesijas ir šis draudimas truko iki 1905 metų. Bet tai neatitraukė žmonių nuo Šiluvos. Pirmosios organizuotos parapijų procesijos į Šiluvos atlaidus atnaujintos 1906 m. Jos sutraukdavo 50 tūkst. maldininkų.
Nepriklausomos Lietuvos laikais irgi organizuotai keliauta į Šiluvos atlaidus ne tik iš aplinkinių parapijų, bet ir iš Kauno. Maldininkų susirinkdavo iki 100 tūkstančių. Nuo 1933 m. per Šiluvos atlaidus pradėti rengti religiniai kongresai.
Šiluvos atlaidų tradicija nenutrūko nė sovietų okupacijos metais. Iš pradžių Šilinių atlaidus stengtasi suniekinti spaudoje. Nuo 1960 m., pasitelkus miliciją, imta trukdyti maldininkams čia atvykti. Milicija užkirsdavo kelius, vedančius į miestelį. Sovietų valdžia iš paskutiniųjų stengdavosi išsklaidyti ar bent įbauginti maldininkus, traukiančius į atlaidus: iš kai kurių vairuotojų atimdavo teises, išlaipindavo keleivius ir pan. Keli maldingų procesijų į Šiluvą organizatoriai buvo nuteisti trejiems metams nelaisvės. Okupacijos metais paskutinį rugpjūčio sekmadienį jaunimas, ypač Eucharistijos bičiuliai, eidavo procesija iš Tytuvėnų į Šiluvą. 1975 m. procesijoje dalyvavo 500–600 žmonių, 1976 m. – 600–700, 1977 m. – 800–1000.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atlaidai Šiluvoje tapo vienu svarbiausių religinio Lietuvos gyvenimo įvykių. Nepriklausomybės metais kasmet rugsėjo 8-ąją prasideda Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų aštuondienis. Prieš didžiuosius atlaidus, vadinamąsias Šilines, paskutinį rugpjūčio sek¬madienį į Šiluvą eina dvi piligrimų procesijos: iš Raseinių pusės nuo Dubysos slėnio, vedama Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus, ir iš Tytuvėnų miestelio, vedama Šiaulių vyskupo E. Bartulio. Taip pat jau tradicija tapo tris dienas trunkantis jaunųjų maldininkų bei kareivių, su Lietuvos kariuomenės vyskupu ordinaru priešakyje, piligriminis žygis iš Kryžių kalno prie Šiaulių į Šilinių atlaidus. Per atlaidus meldžiamasi įvairiomis aktualiomis intencijomis, vyksta katechezės, konferencijos, sielovadiniai bei kultūriniai renginiai. Atskiromis atlaidų dienomis dalyvauja kariuomenė, policija, medikai, Bažnyčios darbuotojai, katalikiškųjų organizacijų bei bendruomenių nariai, šeimos, vaikai ir jaunimas ir kitos maldininkų grupės.
Šiluvos atlaidų neužmiršo ir laisvajame pasaulyje gyvenantys lietuviai. Pirmoji Šilinių šventė surengta 1947 m. rugsėjo 8 d. Bavarijos Altetinge, kita – 1947 m. lapkričio 16 d. Austrijos Tirolio Absame. Šilinių atlaidai būdavo švenčiami lietuvių parapijose Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kt. Apsireiškimo 400 metų jubiliejus ir arkiv. Sigito Tamkevičiaus ta proga paskelbti Šiluvos Dievo Motinos metai plačiai švęsti išeivijos lietuvių bendruomenėse.
