Apsireiškimo koplyčia
Marijos apsireiškimo vietą katalikai labai gerbė, čia ilgą laiką stovėjo medinė koplyčia. Artėjant Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejui, imta rūpintis naujos koplyčios statyba. Dabartinės architekto Antano Vivulskio (1877–1919) suprojektuotos koplyčios kertinį akmenį 1912 m. pašventino prelatas J. Mačiulis-Maironis (1862–1932). Per Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo apgriauta. Ji užbaigta statyti ir pašventinta 1924 m. Apsireiškimo koplyčios įrengimas truko visus pirmosios Nepriklausomybės metus, slapta tęstas ir sovietų okupacijos metais. 1999 m. Koplyčios prieigose pastačius antrąją akmeninę angelo skulptūrą (autorius – Robertas Antinis; beje, jo tėvas, irgi Robertas Antinis, sukūrė pirmojo angelo skulptūrą), architekto sprendimas buvo galutinai įgyvendintas.
Didingos Apsireiškimo koplyčios aukštis – 44 metrai. Koplyčios viduje – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo – Švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik Koplyčios centre, jį galima apeiti, tad daug maldininkų, atgailaudami, garbindami Dievą ir melsdami jo malonių, aplink jį eina keliais. Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančiomis svarbiausius Šiluvos įvykius: žemaičių Krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą, Švč. Mergelės Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą. 1933 m. Koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, vadinamieji Marijos takeliai.
