Pamaldumas ir piligrimystės
Tytuvėnų bernardinų vienuolyno bažnyčia nuo pat konsekracijos 1635 m. turi savitą, išimtinai bernardiniškojo pamaldumo tradicijai būdingą Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės titulą. Bažnyčios didįjį altorių nuo pat XVII a. trečiojo dešimtmečio puošia malonėmis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. 1770–1781 m. pastačius Kryžiaus kelio stotis ir Kristaus, arba Šventųjų, laiptų koplyčią, ansamblis įgijo dvejopą piligriminę paskirtį. Maldininkai, lankantys Tytuvėnų bažnyčią, galėdavo šauktis Dievo Motinos užtarimo, gauti Porciunkulės atlaidus, kita vertus, antruoju piligrimų traukos šaltiniu tapo Kryžiaus kelias su Šventaisiais laiptais. Tad Tytuvėnų sakraliniame ansamblyje susikryžiavo pamaldumas Švč. Mergelei Marijai ir kenčiančiam Kristui.
Bernardinai ypatingą dėmesį skyrė Kryžiaus keliui. Kryžiaus kelio Tytuvėnuose įsteigimu norėta išreikšti vienuolyno „suartėjimą“ su Šventuoju miestu – Naująja Jeruzale. 1771–1780 m. stotims įrengti priešais bažnyčią pastatytas erdvus uždaro plano kiemas su arkadinėmis galerijomis, kurios išliko nepakitusios iki mūsų dienų. Stotys popiežiaus Benedikto XIII buvo apdovanotos atlaidais.
1774–1775 m. galerijos centre pastatyta Kristaus, arba Šventųjų, laiptų koplyčia. Ji atspindi potridentiniu laikotarpiu Europos Kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų apvaikščiojimo praktiką. Šventieji laiptai derėjo prie Kryžiaus kelio lankymo tradicijos, tačiau jų lankymas ir Kryžiaus kelio ėjimas iš pradžių egzistavo kaip dvi atskiros religinės praktikos. Šventųjų laiptų apvaikščiojimo praktika rėmėsi tikėjimu, kad savo kančios metu Kristus šešis kartus Piloto rūmuose lipęs marmuriniais laiptais, turėjusiais 28 laiptelius. Maldininkai, apmąstydami Kristaus kančią, viena laiptų eile keliais kopia aukštyn, kita nulipa žemyn. Tai darydami jie bučiuoja kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įdėtą šventąją žemę. Šventųjų laiptų lankymas turėjo sukelti maldininko širdyje atjautą kenčiančiam Kristui ir nusižeminimą, tapatinamą su tuo nusižeminimu ir pasiaukojimu, kurį Kristus parodė mirdamas už žmonijos nuodėmes. 1774 m. popiežius Klemensas XIV suteikė atlaidus Kristaus laiptus Tytuvėnų vienuolyne aplankiusiems ir juos keliais apėjusiems tikintiesiems Žemaičių vyskupo nurodytomis keturiomis dienomis. 1775 m. vyskupas atlaidų dienomis paskelbė Trijų Karalių, Viešpaties Žengimo į dangų, Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavos šventes. Maldininkams XVIII a. Vilniuje buvo išleistas piligriminis vadovas po Tytuvėnų bernardinų vienuolyno Šventuosius laiptus.
Šventųjų laiptų apvaikščiojimo praktika populiari iki šiol. Šiuo metu Šventųjų laiptų koplyčią lanko maldininkai iš visos Lietuvos, atvyksta jų ir iš užsienio. Griežtai laikomasi tradicijos Šventaisiais laiptais kopti tik keliais, ties kiekvienu laiptu bučiuoti po stikliniu gaubtu esančias šventas relikvijas, sukalbėti maldas.
Nuo 2003 m. kiekvieną rugsėjį Tytuvėnuose poilsio sustoja piligriminio žygio Kryžių kalnas–Šiluva dalyviai. Nuo 1993 m. atgaivinta eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą. Ją sovietmečiu organizuodavo Eucharistijos bičiuliai. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį ši tradicinė eisena su Fatimos Dievo Motinos statula keliauja iš Tytuvėnų į Šiluvą, taip išreiškiama padėka ir pagarba Dievui ir visų mūsų Motinai Marijai už atgautą Nepriklausomybę, už nepaisiusius persekiojimų, kalėjimo ir prisidėjusius prie tikėjimo ir laisvės vilties išsaugojimo. Piligrimus veda Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Eisenoje dalyvauja ir tarptautinės katalikiškos Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacijos (TFP) nariai iš įvairių šalių.
