Bažnyčia ir vienuolynas
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – trinavė, bazilikinio tūrio, su itin ilga didele centrinės navos aukščio ir pločio presbiterija, užsibaigiančia trisiene apside. Bažnyčios architektūroje aiškiai matyti gotikos, manierizmo ir baroko stilių elementai. Šiuo metu bažnyčioje yra devyni altoriai, visi dekoruoti vėlyvajam barokui ir rokoko stilistikai būdingomis formomis.
Didįjį altorių sudaro mensa su puošniu koplytėlės tipo tabernakuliu ir dvitarpsnis retabulas. Pirmo tarpsnio centre įkomponuotas stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Jo šonuose, tarp piliastrų ir kolonų, įstatytos skulptūros: kairėje – šv. Bernardino Sieniečio ir šv. Dominyko, dešinėje – šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Jono Kapestrano. Pranciškus, Bernardinas ir Jonas Kapestranas yra trys iškilūs pranciškonų ordino šventieji: pirmasis ordiną įsteigė, antrasis jį reformavo, trečiasis bernardinų idėjas paskleidė Lenkijos–Lietuvos valstybėje. Šv. Dominyko skulptūrinis atvaizdas sietinas su šv. Pranciškaus skulptūra. Jų pora pabrėžiama dviejų elgetaujančių ordinų – pranciškonų ir dominikonų dvasinė bendrystė, kurią liudija ir senosiose pranciškonų ordino kronikose užrašyti pasakojimai apie abiejų naujųjų ordinų steigėjų susitikimą ir jų misiją pasaulyje. Antrame tarpsnyje, centre, – kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Virš jos skulptūriškai vaizduojamas balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir Tėvas.
Vienuolyno pastatas – puikus vėlyvojo renesanso architektūros Lietuvoje pavyzdys. Dviaukštis trijų korpusų pasagos formos namas dviem galais šliejasi prie pietinės bažnyčios sienos, sudarydamas nedidelį kluatrą – uždarą stačiakampį kiemą. Pirmame aukšte priešingus vienuolyno galus, kluatrą, presbiteriją bei zakristiją ir lauką jungė palei pietinę bažnyčios sieną sumūryta galerija su įstik¬linta arkada. Vienuolyne išlikusi senoji vienpusė koridorių sistema; dideli šviesaus koridoriaus langai žvelgia į jaukų kluatrą.
