Kryžiaus kelias
Viena svarbiausių Tytuvėnų sakralinio ansamblio sudedamųjų dalių yra Kryžiaus kelias, kurį sudaro 39 stotys. Po stiklo gaubtais šalia stočių atvaizdų buvo paberta vienuolio bernardino Antano Burnickio (1715–1770) iš Jeruzalės parsivežtos šventosios žemės. Pagal stočių skaičių tai didžiausias šiandien žinomas Kryžiaus kelio ansamblis Lietuvoje.
25 Kryžiaus kelio stotys yra ant sauso tinko nutapyti paveikslai, 14 – nulipdytos iš gipso. Tapytose scenose pavaizduotos miesto architektūros detalės, rytietiški tipažai rodo dailininkų siekį tikroviškai perteikti Evangelijoje aprašytus įvykius. Dabartinė sienų tapybos paveikslų būklė prasta. Dėl oro sąlygų poveikio, drėgmės ir priežiūros stokos daugelis jų yra negrįžtamai sunykę. Iš gipso lipdytose stotyse figūrų dramatizmas perteikiamas labiau negu tapytose. Kiekvienos lipdytos stoties reljefinis rokokinis ornamentas kitoks. Koridoriaus kampuose lipdytos stotys sukomponuotos kaip nedideli altorėliai. Tai vėlyvojo XVIII a. barokinio mąstymo raiškos ženklas. Stotyje, kaip altoriuje, pabrėžiama aukos ir aukojimo reikšmė.
Kryžiaus kelio padalijimas į tapytas ir lipdytas stotis pakartoja didžiosiose Kalvarijose paplitusį Kančios kelio dalijimą į Kristaus suėmimo kelią ir Kristaus kryžiaus kelią. Visos tapytos Tytuvėnų Kryžiaus kelio stotys daugmaž atitinka Kristaus suėmimo istorijos įvykius, o lipdytos stotys – Kristaus nueitą kelią nuo Piloto rūmų iki mirties vietos. Tapytos ir lipdytos stotys arkadiniame kieme ritmingai keičia viena kitą. Maldininkai, norėdami apeiti visą Tytuvėnų kalvariją, arkadiniame kieme turi apsukti du ratus – pirma Kristaus suėmimo kelio ratą ir po to Kristaus kryžiaus kelio ratą. Stotys išdėstytos taip, kad įėjimo iš Tytuvėnų miestelio į arkadinį stočių kiemą vartai sutaptų su Kristaus įvedimo į Jeruzalę stotimi. Maldininkai, eidami pro įėjimą į arkadinį kiemą, tarsi susitapatina su Kristumi, žengiančiu į Jeruzalę.
