Kryžių statymas
Iki sovietmečio Kryžių kalne stovėjo beveik vien aplinkinių vietovių gyventojų pastatyti kryžiai. Sovietmečiu čia jau buvo pastatyta kryžių, atvežtų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Sibiro. Atgautos Nepriklausomybės dešimtmečiais kryžius Kalne stato piligrimai iš viso pasaulio. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: juose padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi Bažnyčios ir tautos gyvenimo įvykiai ir pan. Kryžių statymas tapo ne tik religiniu, bet ir kultūriniu bei pagarbos ženklu. Kai kurie kryžiai pripažinti kultūros paminklais. Giedodami ar kartu melsdamiesi piligrimai visą arba dalį kelio pakaitomis ant pečių neša kryžių. Šie maldingi papročiai išliko iki šių dienų. Taip pat atsirado paprotys Kryžių kalne statyti kryžių priėmus Santuokos ar Krikšto sakramentą.