Kryžių kalno atlaidai
XX a. pradžioje šventadieniais į Kryžių kalną susirinkdavo daug žmonių. Ant Kalno būdavo aukojamos šv. Mišios. Ypač didelės žmonių minios suvažiuodavo per Jonines, atvykęs kunigas šventindavo kryžius. Gausybę maldininkų sutraukdavo ir Kryžių kalno atlaidai, vykdavę per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierinės) šventę. Kryžių kalne eidavo ir bažnytinės procesijos, susirinkdavo net 10 tūkst. maldininkų. Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne dėl persekiojimų nutrūko. Atlaidai atgaivinti tik 1997 m. įsteigus Šiaulių vyskupiją. Jie iš liepos 16-osios perkelti į paskutinį liepos sekmadienį. Atgaivintuose Kryžių kalno atlaiduose susipina naujos ir senos šventimo formos: piligriminis žygis, dažniausiai jaunimo, kryžiaus nešimas, statymas, vigilija, Kryžiaus kelio ėjimas, Švč. Sak¬ramento adoracija, katechezės, krikščioniškosios muzikos koncertai, meniniai renginiai.
