Kryžiaus kelio kalnai
Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijų kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje tuometinėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Kryžiaus kelio steigėju ir fundatoriumi laikomas vyskupas Jurgis Tiškevičius. Spėjama, kad apie 1640 m. buvo pastatytos visos šiuo metu esančios koplyčios. Labai greitai Kryžiaus kelias ėmė garsėti stebuklais ir malonėmis. 1843 m. vyskupo sudaryta komisija patvirtino Gardus esant stebuklinga, malonėmis garsėjančia, vietove.
Kristaus kančia minima ne tik apvaikštant Kryžiaus kelią po atviru dangumi. Žiemos ir gavėnios metu Kryžiaus kelio stotys dažnai apvaikščiojamos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje. Čia nuo seno būta 20 Kryžiaus kelio vietų paveikslų. Šiuo metu jie puošia bažnyčios šoninių navų sienas. Piligriminės procesijos po Kalvarijų kalnus buvo nuo seno rengiamos Didžiąją savaitę (ypač Didįjį penktadienį), Šv. Kryžiaus ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo švenčių dienomis. Šiandien Kryžiaus kelias apmąstomas (vasarą po atviru dangumi, žiemą Bazilikos viduje) per kasmėnesinius atlaidus. Daugiausia maldininkų suplūsta per Didžiuosius atlaidus liepos 2–12 d.
Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią sudaro devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt vietų, nes septintoji koplyčia turi dvi stotis. Koplyčios išsidėsčiusios kalvotoje miestelio vietovėje. Jų architektūra iš esmės liaudiška, įaugusi į natūralų vietinį kraštovaizdį. Koplyčių vidus puoštas monumentaliąja sienine ornamentine tapyba. Koplyčių formos nuo XVII a. iki XX a. nuolatos keitėsi, kartais net sunku datuoti, kada jos statytos. Tai tipinės vidinio tipo koplytėlės, būdingos daugeliui XVII–XVIII a. Vidurio Europos Kalvarijų.
Kryžiaus kelią Žemaičių Kalvarijoje sudaro dvi pagrindinės dalys – Kristaus suėmimo kelias, prasidedantis nuo pirmosios stoties Paskutinė vakarienė ir pasibaigiantis vienuoliktoje stotyje Rotušėje, ir Kryžiaus kelias, prasidedantis vienuoliktoje stotyje Rotušėje ir besidriekiantis iki paskutinės, dvidešimtosios, stoties Šv. Kryžiaus atradimas. Maldininkai Kalvarijų kelią pradeda nuo Bazilikos, eina į pirmąją stotį Paskutinė vakarienė, kopia į Šv. Jono kalną ir pro Kedroną, apsukę ratą, grįžta prie pirmosios vietos. Iš ten eina į septintąją dvigubą koplyčią Pas Kajafą ir Kalėjime, o iš čia žingsniuoja į Beržų kalvoje, kapinėse esančią devintąją stotį Pas Pilotą. Iš jos keliauja į dešimtąją stotį Pas Erodą ir, iš čia grįžę į kapines, nuo vienuoliktosios stoties Rotušėje eina į Kryžiauninkės (arba Golgotos) kalną. Kryžiaus kelias yra vingiuotas ir be vadovo pagalbos nelengvai atsekamas.
