Istorija
Krekenavos vietovė ir koplytėlėje esantis paveikslas pirmąsyk istoriniame šaltinyje paminėti jau Vytauto Didžiojo laikais – 1409 m. Alexanderio Frydricho rinkinyje „Historie cudownych obrazow“. 1416 m. Krekenava priklausė Rodų dvarininkams Vizgirdams-Vizgirdaičiams ir buvo Upytės pavieto centras. 1533 m. joje įsteigta parapinė mokykla. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdaičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino žeme. 1586 m. pastatyta kita medinė bažnyčia. XVIII a. pirmojoje pusėje bažnyčia sudegė. Arkidiakonas Antanas Valavičius 1736 m. bažnyčią atstatė.
1886 m. į Krekenavą paskirtas klebonas Pranciškus Žukauskas ėmė rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Kauno gubernatorius 1894 m. leido statyti tik medinę. Sužinojęs, kad degamos plytos bažnyčiai, įsakė plytinę uždaryti, o kleboną P. Žukauską nubausti. Vidaus reikalų ministras gubernatoriaus veiksmus pripažino neteisėtais ir 1896 m. davė leidimą statyti bažnyčią. Jos vidaus įrengimu rūpinosi kun. Boleslovas Baronas. Daugiausia lėšų paaukojo Krekenavos dvarininkai. 1907 m. naują mūrinę bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas (1841–1913).
XX a. antroje pusėje Krekenavos bažnyčia remontuota. 1961 m. ji naujai dekoruota, tais pačiais metais restauratorė E. Šmigelskaitė restauravo Dievo Motinos paveikslą. 1993–1997 m. paauksuoti visi bažnyčios altoriai, sakykla ir krikštykla.
Su Krekenava susiję daug žymių žmonių. Krekenavos parapijoje trumpai dirbo vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių bei vadų kunigas Antanas Mackevičius. Krekenavos apylinkėse garsusis dievdirbys Vincas Svirskis sukūrė apie 250 kryžių. Pirmojo pasaulinio karo metais uždarius Kauno kunigų seminariją, o vėliau laikinai ją atkūrus Vašuokėnų dvare, 1915–1918 m. Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė tautos dainius Maironis. Iš Krekenavos kilę net aštuoni Jono Pauliaus II į Katalikų Bažnyčios Martirologą įtraukti tikėjimo liudytojai – Vytautas Kadžys, Julionas Kisielius, Romualdas Klieris, Ignas Rutkauskas, Pranas Smailys, Simonas Rapšys, Antanas Kurieckis, Juozas Jakaitis. Šie vyrai gynė tikėjimą ir Bažnyčią, už tai paaukojo savo gyvybę. Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje, įsteigtas vienintelis Lietuvoje J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejus. Baluškių kaime, kunigo J. Kuzminsko, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjo Vakaruose, tėviškėje, įsteigtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos muziejus.
